LTLietuvos Didžiajai Kunigaikštystei patekus į Rusijos imperijos sudėti, Vilniaus miesto magistratas (vidinė struktūra ir miestiečių valdantysis elitas) kaip miestiečių savivaldos institucija išliko dar 13 metų. Tačiau jau pirmaisiais metais tapo įjungtas į centralizuotą Rusijos valstybės valdymo sistemą ir galutinai prarado realias galimybes būti vieninteliu ir savarankišku miesto administratoriumi, nors tebesivadovavo Magdeburgo teisę bei Lenkijos karalių ir LDK kunigaikščiu miestui suteiktomis privilegijomis. Magistrato valdžios autonomiškumas pirmiausia buvo ribojamas, išskyrus su tam tikromis išlygomis teismines funkcijas, vietinės administracijos potvarkiais ir įsakais, o vėliau palaipsniui, įvedant Rusijos miestams galiojančiu įstatymu atskiras nuostatas. Tai reiškė, kad magistratas prarado potencialias galimybes realizuoti iniciatyvas kylančias iš miestiečių visuomenės vidinių poreikių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Istorija; Istorija (XVIII-XIX a.); Magistratai; Pareigūnai; Rusų okupacija; Vilniaus magistratas; Vilnius; History; History (XVIII-XIX c.); Lithuania; Magistrate; Officers; The Russian partition; Vilnius; Vilnius Municipal Council.
ENAfter the inclusion of Vilnius into the Russian empire, the local municipal council, as the institution of townspeople, survived for another 13 years. However, it was gradually incorporated into a centralised system of governing the country and eventually lost its ability to govern the town independently. The autonomy of municipal council, excluding some judicial functions, was restricted by the orders of the local administration. Then law regulations concerning Russian towns were being implemented. [From the publication]