Credits market development in Lithuania
LTNormali ūkinė veikla neįmanoma be kredito. Jo reikia tiek einamosios ūkinės apyvartos reikmėms, tiek pačiai gamybai organizuoti, plėsti, tobulinti Be kredito pagalbos ūkis gali vegetuoti be papildomų finansavimo šaltinių jis nepajėgia siekti pažangos. Kreditas yra pagrindine paramos verslui vystyti forma, todėl valstybė, kaip ir prieškario Lietuvoje, turėtų remti kredito institucijų kūrimą, skatinti jų konkurenciją. Kartu susidarytų prielaidos teikiamų paskolų palūkanų normoms mažinti, kitoms kredito teikimo sąlygoms gerinti. Tai pagrindinės sąlygos vystytis kreditų rinkai Lietuvoje. Kreditų rinkos plėtra priklauso nuo kreditų paklausos ir pasiūlos, t.y. nuo kreditų rinkos dalyvių: kreditinių institucijų, siūlančių paskolas, ir paskolos gavėjų, imančių paskolas. Pastarieji - tai valstybės ir savivaldybių institucijos, juridiniai ir fiziniai asmenys. Daugiausia kreditų prieškarinėje Lietuvoje teikė Lietuvos ir žemės bankai. Žemės ūkio bankas teikė hipotekinius kreditus. Akciniai komerciniai bankai daugiausia kreditavo pramonę ir draudimą Nemažą dalį kreditų rinkos užėmė kredito kooperatyvų ir kredito unijų teikiami kreditai. Prieškarinėje Lietuvoje išduodami kreditai pagal įvairius ekonominius požymius (skolininko asmenį, laikotarpį, apdraudimą, tikslą, kredituojamų ūkių šakas) buvo skirstomi į: viešąjį ir privatinį, terminuotą ir neterminuotą, asmeninį ir realinį, vartotojišką ir gamybinį (pramonės, prekybos, žemės ūkio). Ir prieškarinėje Lietuvoje, ir dabar labiausiai paplitusi kreditavimo forma - bankų kreditai. Pastaraisiais metais išpopuliarėjo lizingo bendrovių bei kredito unijų teikiamos paskolos. Tačiau dėl nepakankamai tobulos įstatyminės bazės nesikuria kredito kooperatyvai, kurie prieškaryje buvo labai populiarūs.Dabartiniu metu bankų paskolos ir grupuojamos pagal įvairius požymius, tačiau svarbiausi jų - paskolų paskirtis, palūkanų rūšys, skolinimo laikotarpis, apdraudimas, gavėjai, skolintojai, susidarymo būdas. Renkantis kreditorių, svarbu žinoti ne tik kredito formas, paskolų požymius ir paskolų rūšis, bet ir būti kruopščiai išnagrinėjusiam ir kuo geriau susipažinusiam su paskolomis, o pagrindinis jas vienijantis požymis yra susitarimo būdas. Šios paskolos vienu ar kitu aspektu turi kitų grupių požymių. Pagal susitarimo būdą paskolos gali būti: hipotekinės; paskolos, kai pagal susitarimą jų grąžinimą apsaugo garantija arba laidavimas; finansinė nuoma; faktoringas ir forfeitingas; komercinis kreditas; overdraftas ir palankumo kreditas; paralelinės paskolos; paskolos, kurių garantas yra kitos paskolos; rezerviniai akredityvai ir kt. Tai vienas iš kreditoriaus pasirinkimo kriterijų kreditų rinkoje. Kredito rūšies pasirinkimą savo ruožtu veikia kiti du kriterijai - kredito apdraudimo reikalavimai bei kredito kaina. Paskutinis iš kreditoriaus pasirinkimo kriterijų yra pastarojo patikimumas Apibendrinę tyrimų rezultatus, sudarėme kreditų rinkos modulį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Apdraudimas; Draudimas; Forma; Kaina; Kreditas; Kredito formos; Kredito kaina; Kredito rūšys; Kriterijus; Paskola; Rinka; Rūšis; Credit; Credit forms; Credit price; Credit types; Criteria; Form; Insurance; Loan; Market; Price; Type.
ENThe article deals with the importance of developing the forms of lending (credit banks, leasing companies, cooperative companies, suppliers, lombards, etc.) for the expansion of credit market in Lithuania. The article analyses the forms of credit (monetary and commodity), the types of loans (mortgage, leasing, factoring, forfeiting, loans, the guarantee or witch is other loan, parallel loans, guarantee (standby letters of credit), discounting of bills overdraft, favorable credit, etc.) and development of them. The article presents the main criteria of choosing the form of lending and loan in the credits market of our country. [From the publication]
