Jurgio Savickio estetikos ištakos

LTStraipsnyje mėginama rekonstruoti vieną kitą Savickio estetikos sąsają su jo literatūrinio brendimo laiko meniniais kontekstais. Ankstyvoji Savickio kūryba – bene labiausiai „dekadentiška“ lietuvių amžiaus pradžios proza. Ji pasižymi griežtai individualistine ir erotine tematika, „tamsių“ aistrų bei instinktų veiklos vaizdais. Ankstyvosios Savickio prozos tolydų meninį pasaulį, pagrįstą stabilia vertinimo perspektyva, pasakotojo ir pasakojamojo pasaulio artumu, mimetiškos prigimties menine kalba, keičia netolydus vėlesnių novelių pasaulėvaizdis, kuriame pasakotojo diskursas suvokiamas kaip nepatikimas, nuolat eksponuojamas kuriamų vaizdų sąlygiškumas. Distancija ir žaidimas – visos Savickio estetikos ir ontologijos pagrindas. Į vėlesniojo Savickio estetikos kompleksą dar įeina komedijiniai, farsiniai, intertekstiniai, parodijiniai bei autoparodijiniai elementai; bemaž savitiksliai estetistiniai pasažai. Jie kartu kuria neregėtą stilistinę ir prasminę Savickio teksto įkrovą. Mąstant apie galimus Savickio jaunystės literatūrinius orientyrus, žvilgsnis natūraliai pakrypsta į amžiaus pradžios modernistinius rusų autorius, ypač Leonido Andrejevo apsakymus. Ieškant komiškųjų bruožų ištakų, prasminga atidžiau pažvelgti į kitą rašytojo estetinių pažiūrų brendimo aplinką – XX m. pradžios Krokuvos modernizmą – literatūrą ir dailę. Nepakankamai įvertinta ir amžiaus pradžios Danijos literatūros įtaka. Vienas svarbesnių danų autorių, kuris Savickiui galėtų būti artimas, yra S. Kierkegaardas. Savickiui nesvetima Kierkegaardo raštų poetika, pagrįsta kalbėtojų-kaukių, rolių kaita.Reikšminiai žodžiai: Ekspresionizmas; Estetika; Ironija; Ištakos; Jurgis Savickis; Kompartyvistika; Kontekstai; Lietuvių proza; Modernizmas, Pasakotojas; Sąsajos; Aesthetics; Comparative Literature; Context; Expressionism; Irony; Jurgis Savickis; Lithuanian prose; Modernism; Narrator; Relations; Sources.

ENUndeveloped conception, dominant in Lithuanian literary criticism, which attributes Jurgis Savickis to expressionism, is defined more precisely in this article. Attention is paid to the decadent character of the early novellas that have not been published in previous collections. These novellas are characterized by individualistic and erotic themes, dark and instinctive passions, and motifs of death and suicide. The differences of narrative strategy and world construction are emphasized between the earliest novellas, written until 1914, and the novellas of the 1920s: the distance between narrator and narrated world and the principle of the play in Savickis' later works are the most significant of these differences. It is possible that the origin of both mentioned aesthetic trends have a link with Russian and Polish modern art of the beginning of the 20th century. Eccentric themes and shocking combinations of pathology and beauty relate Savickis to the popular Russian prose writer Leonid Andrejev, irony, playfulness, linguistic effects not typical for Andrejev - relate him to Krakow artistic modernism (Bergson's and T. Lipps' theories of comism, carnival cabaret culture, Jacek Malczcwski's painting). The article raises the premise that Savickis' exposuc to Danish literature and philosophy, namely S. Kierkegaard, was conducive to these tendencies in his writing. [text from author]