Integruojanti vaikų ir jaunimo olimpinio ugdymo programa kaip mokyklos kultūros stiprinimo veiksnys

LTTikslas – atskleisti sąsajas tarp integruojančios vaikų ir jaunimo olimpinio ugdymo programos vyksmo ir mokinių požiūrio į mokyklos kultūrą. Tyrime buvo apklausta 2335 (1095 vaikinai ir 1240 merginų) 13-18 metų (amžiaus vidurkis 15,9 m., SN = 1,78) mokiniai, parinkti daugiapakopės serijinės tikimybinės atrankos principu. Pirma iš skirtingų šalies rajonų buvo atrinktos mokyklos, kuriose įgyvendinama integruojanti vaikų ir jaunimo olimpinio ugdymo programa (sutrumpintai – Integruojanti olimpinio ugdymo programa, IOUP). Atrinktose konkrečiose mokyklose buvo parenkamos tyrimui klasės. Nedalyvaujančios minėtoje ugdymo programoje mokyklos atsitiktinai buvo parenkamos iš esančių mokyklų tuose rajonuose, kuriuose buvo atrinktos dalyvaujančios integruojančioje vaikų ir jaunimo olimpinio ugdymo programoje mokyklos. Iš viso buvo atrinkta 15 mokyklų (n = 1186), kuriose įgyvendinama integruojanti olimpinio ugdymo programa, ir atitinkamai 15 mokyklų (n = 1149), kuriose minėta programa neįgyvendinama. Mokinių požiūriui į mokyklos kultūrą tirti taikyta mokyklos kultūros skalė (The School Culture Scale, Higgins-D’Alessandro, Sadh, 1997). Ją sudaro 25 teiginiai. Kiekvieną teiginį vertindami tiriamieji turėjo pasirinkti vieną iš penkių atsakymo variantų (kai 1 – visiškai neteisinga, o 5 – visiškai teisinga). Didesni balai rodo teigiamesnį mokybendraamžiais; mokinių ir mokytojų tarpusavio santykiai; elgesio taisyklių laikymasis mokykloje; ugdymosi galimybės mokykloje. Visos skalės, kaip ir kiekvienos subskalės atskirai, vidinio suderinamumo rodikliai geri (svyruoja nuo 0,72 iki 0,87). Taip pat nustatyti patikimi kiekvienos subskalės duomenų koreliaciniai ryšiai (svyruoja nuo 0,68 iki 0,80) su bendru skalės rezultatu.Tyrimas parodė, kad IOUP įgyvendinančių mokyklų mokiniai palankiau įvertino mokykloje esamus mokinių ir mokytojų tarpusavio santykius bei elgesio taisyklų laikymąsi negu IOUP neįgyvendinančių mokyklų mokiniai. Atskirai analizuojant merginų duomenis paminėtinas vienas skirtumas: mokyklų, vykdančių IOUP, merginos labiau akcentavo gerus mokinių ir mokytojų tarpusavio santykius nei merginos tų mokyklų, kurios nedalyvauja IOUP. Analogiškas skirtumas nustatytas ir tarp vaikinų. Įvertinus amžiaus veiksnį nustatyta, kad labiausiai išsiskyrė vyriausių mokinių požiūris į mokyklos kultūrą. Integruotą vaikų ir jaunimo olimpinio ugdymo programą vykdančių mokyklų 17-18 metų amžiaus mokiniai palankiau įvertino elgesio taisyklių laikymąsi mokykloje, taip pat mokinių ir mokytojų santykius. Atitinkamai 13-14 metų amžiaus minėtų mokyklų mokiniai palankiau įvertino tik mokinių ir mokytojų tarpusavio santykius. O Integruotą vaikų ir jaunimo olimpinio ugdymo programą vykdančių mokyklų 15-16 metų amžiaus mokiniai dažniau pritarė, kad mokykloje laikomasi elgesio taisyklių. Tyrimu nustatyta, kad mokyklų, kuriose įgyvendinama IOUP, mokiniai, išsakydami savo požiūrį į mokyklos kultūrą, palankiau įvertino mokinių ir mokytojų tarpusavio santykius bei elgesio taisyklių laikymąsi. Tačiau nenustatyta skirtumų vertinant minėtų ir mokyklų, kuriose nevykdoma ši ugdymo programa, mokinių požiūrį į ugdymosi galimybes mokykloje ir mokinių tarpusavio santykius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Integruojanti vaikų ir jaunimo olimpinio ugdymo programa; Kultūra; Mokiniai; Mokyklos kultūra; Ugdymas; Culture; Education; Education for children and young people, school culture; Integrating programme of Olympic; Integrating programme of Olympic education for children and young people; School culture; Schoolchildren.

ENThe aim of the research was to reveal relations between the process of the integrating programme of olympic education for children and young people and the attitude of schoolchildren towards school culture. In total 30 schools were randomly selected. The total sample consisted of 2335 (1095 males and 1240 females) young adolescents between ages of 13 and 18. The average age was 15.9 (SD = 1.78). All the pupils were divided into the three groups by age: 13-14 years (n=587), 15-16 years (n=960) and 17-18 years (n=518). Participants completed the translated version of the School Culture Scale (Higgins-D’Alessandro & Sadh, 1997). This is a 25-item Likert-type scale consisting of four subscales that measure students’ perceptions of their school culture: Student–Peer Relationships, Student–Teacher Relationships, School Norms, Educational Opportunities. A principal components factor analysis with orthogonal (varimax) rotation and Kaiser Normalization was performed on SCS administered to the adolescents. Values greater ummarythan 1.00 were extracted (KMO=0.92, Bartlett‘s test of Sphericity=19028.03, df=300, p=0.001). With regard to the 25 variables used, orthogonal rotation of the variables yielded four factors, accounting for 16.68, 12.07, 11.87 and 9.30 per cent of the total variance respectively, a total of 49.91 per cent of the total variance explained. These four factors are the same as in original version of SCS. Internal consistency for the subscales as well as for the total score was high. All subscale scores showed higher intercorrelations with the total scale score, ranging from 0.68 to 0.80, indicating that the overall scale is likely measuring one phenomenon.In order to respond to the aim of the research, the attitude of schoolchildren to school culture was compared considering the fact whether the integrating programme of olympic education for children and young people is executed in the school or not. Those schoolchildren whose schools participate in the programme evaluated the interrelations between schoolchildren and teachers in the school and observation of the rules of behaviour more favourably. While analyzing the data about girls separately, one difference was indicated: the girls of the above-mentioned schools emphasized good interrelations between schoolchildren and teachers more, compared with the girls of the schools that did not participate in the above-mentioned programme. An analogical difference was found in boys. After evaluating the age factor, it was determined the attitude of older schoolchildren towards school culture was the most conspicuous. The 17-18-year-old schoolchildren of the schools executing the Integrating programme of olympic education for children and young people evaluated observation of the rules of behaviour in the school more favourably as well as the interrelations between schoolchildren and teachers. Accordingly, 13-14-year-old schoolchildren of the above-mentioned schools only evaluated the interrelations between schoolchildren and teachers more favourably. 15-16-year-old schoolchildren of the schools executing the Integrating programme of olympic education for children and young people supported observation of the rules of behaviour in the school more often.The research determined that the schoolchildren of the schools executing the Integrating programme of olympic education for children and young people, expressing their attitude towards school culture, evaluated the interrelations between schoolchildren and teachers and observation of the rules of behaviour more favourably. However, no differences were found in the attitude of schoolchildren towards the possibilities of education in the school and interrelations between schoolchildren comparing the above-mentioned schools and those where this educational programme is not executed. [From the publication]

• Vadyba / Management
• Edukologija / Education