The Lithuanian referendum on extending the working of the Ignalina nuclear power station: the rationality of actors within (un-)changing structures

LTStojimo į Europos Sąjungą sutartyje Lietuva įsipareigojo uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, tačiau remiantis Konstitucija, svarbūs valstybei ir tautai klausimai turi būti sprendžiami referendumu. Straipsnio tikslas yra iš naujo institucionalizmo perspektyvos išanalizuoti struktūrinius faktorius ir veikėjų motyvaciją dėl 2008 m. referendumo dėl Ignalinos atominės elektrinės kampanijos. Straipsnyje taikant naują institucionalizmo teorinį požiūrį išanalizuoti referendumo dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo laiko pratęsimo 2008 metais struktūriniai faktoriai ir racionalūs veikėjų argumentai. Referendumo kampanija neišprovokavo paradigmatinių vertybių/normatyvinių pokyčių. Kaštų ir naudos pusiausvyra, o taip pat argumentas dėl „mažesnio blogio“ buvo suprasti kampanijos veikėjų kaip giliai įsišakniję visuomenėje ir nebuvo akivaizdžių ketinimų tai pakeisti. Per gana trumpą laiką po referendumo politinių žaidimų lauke kilo idėja ir jos veikiantys asmenys pozicionavo save kaip aktyvius, nepasiduodančius, kritiškus ir svyruojančius. Buvo tikimasi, kad formalūs mechaniniai instituciniai niuansai bus lemiami. Tikrovėje lemiamu faktoriumi tapo mikroskopinis dalyvaujančių trūkumas. Galiausiai rezultatas (populiarus atsakymas „Taip“, bet referendumas neįvyko dėl per mažo dalyvaujančių skaičiaus) buvo priimtinas beveik visiems dalyvaujantiems veikėjams. Politinės tradicijos vystymo požiūriu, referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo laiko pratęsimo pakliūva į tų referendumų sąrašą, kurie praplėtė politinių debatų lauką.Reikšminiai žodžiai: Atominė energetika; Ignalinos atominė elektrinė; Institucijos; Kampanija; Politikai; Politikos veikėjai; Politiniai veikėjai; Referendumas; Campaign; Ignalina nuclear power station; Institutions; Lithuania; Nuclear energy; Political actors; Referendum; Referendum, Lithuania, Ignalina nuclear power station, institutions, campaign, political actors.

ENThis article explores the structural factors and the arguments of the political actors in the Lithuanian referendum of 2008 on extending the working of the Ignalina Nuclear Power Station. By applying a new institutionalism theoretical perspective, this article studies campaign development, its structural framework and the actors‘ arguments. The presupposition has been confirmed that the value normative environment of the referendum was long-term and sustained, without any „paradigmatic shifts” during the referendum debates themselves. With that said, the equilibrium of competing normative attitudes was shifted towards agreeing with an extension of the work as a „minor evil”. Within this structural environment, a range of „second order” features was typical for the referendum campaign model, additionally reinforced by another parallel (chronologically coinciding) campaign, that of the elections to the Seimas. Minor shifts in the otherwise overwhelming YES vote could be evoked by formal mechanical nuances, if nothing else. The diverse positions of the political actors involved in the campaign – whether active, critical, reluctant, or floating ones – were supposed to shift their opinion(s) within a stable structural value normative environment, not seeking any reconsideration. This model of referendum campaign development is typical for the Lithuanian direct democracy tradition. Frequently, a referendum serves as a supplementary formal institutional instrument allowing an expansion of the field of political debates and/or the possibility for political actors to place themselves within a stable value normative structure where they may strive for additional mobilization of behalf of their electorate. [From the publication]

• Politikos mokslai / Political sciences
• Ekonomika / Economics