Lithuanian prose: in search of a new identity

LTPo Nepriklausomybės atgavimo lietuvių prozoje įvykę konceptualūs ir kiekybiniai pasikeitimai yra nesugretinami su jokiu kitu lietuvių literatūros raidos laikotarpiu. Šis posūkio taškas daugelio kritikų nurodomas kaip krizė. Straipsnio autorė analizuoja šio proceso pagreitį, įvairovę, daugiabalsiškumą ir ryškią vertybių ir estetikos transformaciją. Straipsnio tikslas yra detaliai aprašyti postsovietinės prozos pasikeitimų inovacijas, aprėpiant svarbiausias tendencijas: urbanistinio mentaliteto stiprėjimą, autobiografiškumą, feministinės žiūros formavimąsi, žanrų suirimą ir išsisklaidymą, identiteto kaitą, karnavališkumą, masinės kultūros skverbtį, skirties tarp viešo ir privataus sunykimą, desakralizaciją. Autorė tvirtina, kad šio laikotarpio dinamiškumas signalizuoja pabaigą ir pradžią, krizę ir nuotykį, galimybę ir ketinimą, sumaištį ir atradimą. Straipsnio išvada yra optimistinė: krizės stadija literatūroje yra gana produktyvi, be to, ilgai neužsitęsia. Per paskutinį dešimtmetį buvo decentralizuotas ir suskaldytas beveik visą šimtmetį lietuvių literatūroje dominavęs susitelkimas į etninę tapatybę. Šiandien lietuvių literatūra, kaip niekada anksčiau, yra pasiruošusi išplėsti savo ribas. Tai patvirtina prielaidą, kad krizė yra įveikta. Vis dėlto mažos tautos literatūra visada yra bandoma imitacijų pagundos ir patiria nuolatinį originalumo praradimo pavojų. Dėl šios priežasties išgyvena galimybę ir riziką.Reikšminiai žodžiai: Desakralizacija; Estetinė kaita; Feminizmas; Identitetas; Ieškojimai; Lietuvių postmodernizmas; Miesto mentalitetas; Proza; Vertybės; Įvairovė; Aesthetical transformation; Desacralisation; Diversity; Feminism; Identity; Lithuanian postmodernism; Prose; Search; Urban Mentality; Values.

ENThe tempo of the conceptual and quantitative changes in Lithuanian prose after the restoration of independence is unparalleled with any other period during the existence of Lithuanian literature. This turning point was identified by many critics as a crisis. The author of the following article argues the acceleration, diversity, multi-tonal and strong transformation of values and aesthetics of this process. The goal of the article is to describe, in detail, the innovations of the changes in post-Soviet prose, including the following primary tendencies: the strengthening of the urban mentality, autobiography, the formation of the feminist view, the disintegration and diffusion of genres, the fluctuation of identity, the carnivalesque, the invasion of mass culture, the diffusion of the distinction between public/private, and desacralization. The author states that the dynamism of the time period signals the end and the beginning, a crisis and an adventure, opportunity and intention, confusion and discovery. The conclusion of the article is optimistic: the state of crisis is rather productive for literature and is short-lived. In the last decade, the clear focus on ethnic identity, which dominated Lithuanian literature for almost 100 years, has become decentralized and fragmented. As never before, Lithuanian literature is ready to expand its boundaries. This confirms the assertion that the state of crisis has been overcome. [text from author]