Dėl vieno kelio raiškos atvejo Mikalojaus Daukšos Postilėje

LTApibendrinant galima teigti, kad kelio kiaurai daiktą reikšmė Daukšos Postilėje ir kituose minėtuose XVI–XVII a. tekstuose nėra dažna. Ji realizuojama instrumentaliu (DP, MP, JE, BP, KN) ir prielinksninėmis konstrukcijomis perAcc (DP, MP, BP) ir proAcc (DP, JE, EE, BP). Daukšos Postilės kelio kiaurai daiktą reikšmės instrumentalio atsiradimą tekste lemia lenkų kalbos tos pačios reikšmės instrumentalio vartosena. Tą patį galima pasakyti ir apie kitus XVI-XVII a. iš lenkų kalbos išverstus LDK tekstus – MP, KN, JE. Kalbamosios reikšmės instrumentalio nelietuvišką statusą ypač pagrindžia Daukšos Postilės duomenys (čia kelio kiaurai daiktą reikšmės atvejų iš visų aptartųjų šaltinių daugiausia) – neretai vertėjas yra atsiribojęs nuo lenkiško teksto ir vartojęs ne instrumentalį, o savas prielinksnines konstrukcijas perAcc ir proAcc. Bet, žinoma, be lenkų kalbos, neatmestina ir lotynų kalbos, kurią vertėjai gerai mokėjo, abliatyvo įtaka. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vietos prieveiksmiai; Paradigminiai ir sintagminiai santykiai; Semantinė opozicija; Orientacinė reikšmė; Deiktiniai vietos prieveiksmiai; Sema; Adresatas; Adresantas; Subjektas.

ENIn general it can be said that there are very few occurrences in the “Postille” (Postilė) of Mikalojus Daukša and in other mentioned 16th–18th century texts of any expressions signifying passing through. Such expressions are constructed with the instrumental case of the noun (DP, MP, JE, BP, KN) or the prepositional constructions per + accusative case of the noun (DP, MP, BP) and pro + accusative case of the noun (DP, JE, EE, BP). In Daukša’s “Postille” (Postilė), use of the instrumental case to an express the sense of passing through is due to use of the instrumental in Polish for this purpose. The same can be said about other texts translated from Polish in the Grand Duchy of Lithuania in the 16th–18th centuries by MP, KN and JE. The foreign origin of using the instrumental case in the above-mentioned way is highlighted by Daukša’s “Postille” (Postilė) – where there are the most occurrences of expressions signifying passing through out of the sources mentioned above) – in that frequently the translator has disregarded the Polish original and has used the native Lithuanian prepositional constructions per + accusative and pro + accusative. In addition, one cannot discount the influence of the ablative in Latin, a language which all translators knew well.