Lyric poetry since the 1980s: caught between unrest and meditation

LTStraipsnyje analizuojami lietuvių poezijos pokyčiai, vykę nuo 1980 iki 2000 metų. Apmąstomas jaunesniosios kartos santykis su totalitariniu režimu; aptariamos meninio pasipriešinimo formos ir būdai, kuriais naudojamasi siekiant išplėsti kuriančios sąmonės horizontus. Galima išskirti dvi aptariamos poetų kartos bangas. Pirmoji banga apima autorius, kurie tapo žinomi pačioje kūrybinio darbo pradžioje. Kai kurie iš jų buvo maištininkai, bohemos atstovai. Jie provokavo skaitytojus erotinėmis temomis, egzistencinio absurdo, parabolės formomis ir konvencijomis (Gintaras Patackas). Kai kurie kūrė lyriką kaip kultūros parafrazę ir ją subtiliai interpretavo (Antanas A. Jonynas), kiti liko klasikinės lyrikos atstovas (Onė Baliukonytė, Valdemaras Kukulas). Antrosios bangos poetų kūryba subrendo literatūrinio gyvenimo nuošalėje, jie tapo žinomi dešimtmečiu vėliau. Juos charakterizuoja nuolatiniai poetiniai ieškojimai. Jų poezijoje poetiniais žodžiais atgaivinami senovės baltai (Vladas Braziūnas, Antanas Kalanavičius), interpretuojami Antikos pasakojimai (Kornelijus Platelis), lyrika kuriama rytietiškos meditacijos, bibliniais ir XIX amžiaus tekstų motyvais (Donatas Kajokas, Nijolė Miliauskaitė). Šią poeziją charakterizuoja prislopintas savasis „aš“, pasaulio harmonijos paieškos, susikaupiama ties daikto estetika. Tai yra kūryba kartos, kuri sąmoningai formuoja kultūros kontekstų poezijos kryptį, naudoja parodijas ir imitaciją. Ji atspindi lietuvių poezijos situaciją šiuo pasikeitimų laikotarpiu.Reikšminiai žodžiai: Antika; Biblija; Citavimas; Karta; Lietuvių poezija; Meditacija; Neramumai; Paskutiniai XX amžiaus dešimtmečiai; Senovės baltai; Ancient Balts; Antiquity; Citation; Generation; Lithuanian poetry; Meditation; The last decades of the twentieth century; Unrest.

ENThe following article presents a view of the changes in Lithuanian poetry from 1980 to 2000. There is contemplation of the younger generation's relationship with the totalitarian regime; the forms and paths of artistic rebellion, which are used to expand the horizons of creative consciousness, are discussed. The spectrum of the generation encompasses two waves. The first wave includes authors who emerged at the start of the creative work. Some were rebels, bohemians who provoked readers with erotic themes, intersections and paradoxes concreteness and convention (Gintaras Patackas), or they wrote lyric poetry as a citation of culture and interpreted it with subtlety (Antanas A. Jonynas), while others were representatives of classical lyric poetry (Onė Baliukonytė, Valdemaras Kukulas). The second wave, whose work matured outside, came to be known 10 years later. They are characterized by consistent searches for the foundation of creativity: poetic words resurrect the culture of the Ancient Baits (Vladas Braziūnas, Antanas Kalanavičius), stories of Antiquity are interpreted (Kornelijus Platelis), and there are meditations on eastern, Biblical and 19th century literary texts (Donaldas Kajokas, Nijolė Miliauskaitė). This poetry is characterized by the reduced figure of "I," and the attempt for world harmony. The dimension of the aesthetics of objects is important. The work of the generation, which began the cycle of citation, parody, and imitation, reflects the situation of Lithuanian poetry during this period of change. [text from author]