Tomas Venclova: the poet and totalitarianism

LTTomas Venclova gimė pripažinto sovietinės Lietuvos rašytojo šeimoje. Vis dėlto jo tėvas buvo intelektualas, kuris domėjosi pasaulio kultūra ir buvo tolerantiškas praeities kultūrinei tradicijai. Namų atmosfera formavo intelektualą, atvirą pasaulio kultūros fenomenui, neišvengiamai vedusiam į konfliktą su sovietinės valstybės sistema, kuri rėmėsi tiktai marksizmo ideologija. Demokratas ir intelektualas Tomas Venclova bendravo su panašiai mąstančiomis asmenybėmis. Keletas iš jų buvo dar jauni, bet Sovietų Sąjungoje pripažinti humanitarai – Jurijus Lotmanas, Jefimas Etkindas, populiarūs poetai – Josifas Brodskis, Nataliją Gorbanevskaja ir kiti. Sovietų Lietuvoje išleistoje vienintelėje savo knygoje „Kalbos ženklas“ (1972) Venclova tvirtina, kad totalitarinėje visuomenėje galima pasikliauti kalba, poezija, pokalbiu, girdimu Dievo. Bet kuriuo atveju, poeto laisvės erdvė bet kurioje visuomenėje yra poezija. Totalitarizmo patirtis neleido Venclovai priimti tuo laiku populiaraus požiūrio, kad visos vertybės yra reliatyvios. Be to, jis skatina būti jautriems tiems, kurie kentėjo ar kenčia dėl totalitarinio režimo ar kitų skaudžių istorijos įvykių. Tai akivaizdu Venclovos poezijoje ir publicistikoje. Totalitarizmo patirtis ypatingai nulėmė visą jo gyvenimą ir kūrybą. Venclova niekada neišleidžia iš akių šios patirties ar kokios kitos galimos grėsmės, žinoma, išlaikydamas pagarbų, stoišką santykį su praeitimi ir potencialia ateitimi.Reikšminiai žodžiai: Biografija; Emigracija; Humanitarai; Patirtis; Poetas; Poezija; Praeitis; Rusų poetai; Socialinis jautrumas; Tomas Venclova; Totalitarizmas; Tradicijos; Biography; Emigration; Experience; Humanitarians; Poet; Russian poets; Social Sensitivity; The Past; Tomas Venclova; Totalitarianism; Tradition.

ENTomas Venclova was born into the family of a renowned Lithuanian Soviet writer, though his father was an intellectual who was interested in world culture and was tolerant of the cultural traditions of the past. The atmosphere at home formed an intellectual, open to the phenomena of world culture, which, simultaneously engendered disunion with the Soviet state based solely on Marxist ideology. As a democrat and an intellectual, Tomas Venclova found like-minded individuals, several of whom were not only recognized humanitarians in the Soviet Union, still young at the time, such as Yuri Lotman and Yefim Etkind, but also the popular poets Josef Brodsky, Natalya Gorbanevskaya, and others. In his only book of poetry published in Soviet Lithuania, Kalbos ženklas (The Sign of Language, 1972), Venclova states that, in a totalitarian society, one can depend on language, poetry, conversation heard by God. In fact, a poet's sphere of freedom in any sort of society is poetry. The experience of totalitarianism did not allow Venclova to accept the contemporarily popular view that all values are relative, and, aside from this, he encourages sensitivity to others who have suffered or are suffering because of a totalitarian regime or some other cataclysmic event in history. This is evident in his poetry and journalism. [text from author]

• Lietuvos Helsinkio grupė / sudarė. Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1999. 653 p.
• Tapatybė ir laisvė : trys intelektualiniai portretai / Leonidas Donskis ; iš anglų kalbos vertė Laimonas Jonušys. Vilnius : Versus aureus, 2005. 221 p.