Kai kurie Konstitucijos interpretavimo aspektai: expressis verbis ribos

LTKonstitucija kiekvienos valstybės teisės sistemoje yra išskirtinis dokumentas, išskirtinis teisės aktas. Šį išskirtinumą rodo daugelis aspektų. Konstitucija yra aukščiausios juridinės galios aktas. Jis nustato visos teisės sistemos hierarchinį apibrėžtumą. Konstitucijos bruožas – tai, kad ji yra vientisas teisės aktas, taip pat lemia jos sampratos turinio specifiką. Taigi šiame straipsnyje analizuojamas konstitucijos vientisumo, jos normų sistemiškumo bruožo turinys bei šio požymio įtaka interpretacijos procesui. Konstitucijos vientisumo požymis yra mūsų konstitucijoje expressis verbis forma įtvirtinta teisinė realybė. Tad šio teisės akto suvokimas ne kaip sisteminio jau yra negalimas. Pavienė konstitucijos norma (expressis verbis raiškoje) retai gali būti suvokiama vienareikšmiškai. Konstitucijos vientisumas reikalauja, jog siekiant neiškreipti atskirose normose įtvirtintų vertybių turinio kiekvieną konstitucinę normą būtina suvokti kaip integralią visų konstitucijos normų sistemos dalį. Tuomet suvokiant konstituciją, net atskiras jos nuostatas, expressis verbis „metodas“ tampa nepakankamas, visų normų sisteminis ryšys sukuria naują teisinę realybę – konstitucijos dvasią.Teisės ir konstitucijos suvokimo raidoje šis terminas turi ilgas istorines tradicijas. Interpretuodamas Konstituciją šį terminą yra vartojęs ir Lietuvos Konstitucinis Teismas. Straipsnyje analizuojami tam tikri šio jurisprudencijos termino turinio aspektai. Konstitucijos dvasia – tai konstitucijos turinys, atskleistas ją interpretuojant sisteminiu metodu. Šio metodo taikymo rezultatas yra konstitucijos turinys, atskleidžiantis struktūrines atskirų jos normų sąsajas. Tokios interpretacijos rezultatas – išsaugota ir atskleista skirtingose konstitucijos normose įtvirtintų vertybių pusiausvyra (harmonija). Tik toks interpretacijos turinys gali būti vertinamas kaip atitinkantis jos kūrėjo konstitucijoje įtvirtintą valią. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Expressis verbis; Konstitucija; Konstitucijos aiškinimas; Sisteminis aiškinimo metodas; Konstitucijos dvasia; Constitution; Interpretation of the Constitution,; Expressis verbis; Spirit of the Constitution; Systemical interpretation emthod.

ENThe content of the interpretation of the Constitution depends on a number of factors. First, it is the legal consciousness and philosophical worldview of the interpreter as well as his/her knowledge of the relevant historical background. Final outcomes of the interpretation, however, depend not only on the qualification or skills of the interpreter. Other significant factors, which may impact the approach to interpretation and possibilities open for the interpreter, are the supreme power of the Constitution and its integrity. A multitude of concepts of the Constitution and in determination while interpreting it is likely to impact the possibilities of interpretation in a limiting manner. The absence of an institutionalized and official interpreter might divide the legal system into independent sub-systems and in this way distort the mono-centric system of law and its concept entrenched in the Constitution itself. The supremacy of the Constitution is guaranteed by embedding the concept of an institution of constitutional justice with powers to officially interpret the Constitution in the Constitution itself. The jurisprudence of this institution is the sole legally binding source of understanding the content of Constitution. Such interpretation is final and not subject to appeal and is binding to all entities. A complex mechanism of amendments of the Constitution is built in the Constitution itself. Therefore, the likelihood of frequent amendments of expressis verbis provisions of the Constitution is minute.Official interpretation remains the only method providing clear answers to the question pertaining to the interpretation of the Constitution. The interpretation of the Constitution is a process, ongoing interpretation of law, whose end and qualitative perfection can only be linked with the permanency of the validity of the Constitution. While interpreting the Constitution, an interpreter is not only bound to his/her own inner attitude, but also has to observe the constitutional principle of integrity. The integrity of the Constitution is the legal, philosophical and logical integrity of its norms, which obliges the interpreter to see a full picture and regard the Constitution as equilibrium of values. Constitutional provisions are equal in terms of their legal power and it is for this reason that imperatives built in these provisions do not refute but rather supplement one another and facilitate building of a new legal reality. The spirit of the Constitution can be described as the result of its interpretation achieved by having looked into the contents of each individual norm and the contents of the whole systems of norms. This definition is widely known in the history of law and political science and is used in jurisprudence of Supreme or Constitutional courts in a number of countries. While interpreting the Constitution the interpreter exerts full discretion which also provides for the right to freely chose methods of interpretation and independently decide what interpretation i.e. application of particular methods, will be considered official. [text from author]