Sovietmečio Lietuvos mažatiražės knygų savilaidos paveldas

LTSovietmečio mažatiražės knygos savilaidos paveldui skiriami nelegaliai kanceliarinėmis arba buitinėmis rašomosiomis mašinėlėmis spausdinti tekstai, kurių apipavidalinimui būdinga iškiliosios spaudos būdu gamintos knygos architektonika ir materiali įrištos arba brošiūruotos knygos forma. Savilaidos paveldui taip pat priskiriami kopijavimo technika dauginti mašinraštiniai ir ranka perrašyti mažatiražiai leidiniai, turintys įprastinius išorinius ir vidinius knygos elementus. Tokias knygas teminiu aspektu (pagal organizatorių idėjinius interesus) galima skirstyti į dvi grupes: bažnytinės ir pasaulietinės knygos. Kai kuriais atvejais jų tematika persipindavo. Straipsnio tikslas – padėti šaltiniotyrinės bazės formavimo pagrindus ir motyvuoti paskatas jos kūrimo tęstinumui. Remiantis sukurta šaltiniotyrine baze, ateityje galėtų būti plėtojami savitos knygotyrinės problemos – sovietmečiu nelegaliai, iš esmės daugiausia pogrindyje rašomąja mašinėle spausdintų leidinių, skirtų tiek dvasininkų korpuso, tiek tikinčiųjų bendruomenių ir joms nepriklausančių Lietuvos gyventojų reikmėms, šių leidinių kūrybos, gamybos įrengimų ir repertuaro formavimosi ypatumų, dalyvių, vartotojų, paveldo apimties ir vertės, jo įpaveldinimo ir aktualinimo – tyrimai. Straipsnis paremtas autoriaus sukauptu nelegaliosios savilaidos knygų rinkiniu. Jame yra 202 egzemplioriai knygų, kurių pirmosios buvo įsigytos paskutiniuoju sovietmečio dešimtmečiu. Rinkinių formavimasis, tipologija, sudėtis ir vertė iki šiol knygotyros metodais netyrinėta.Reikšminiai žodžiai: Bažnytinė savilaida; Katalikų kunigai; Knygų rinkiniai; Mažatiražė leidyba; Pogrindinė spauda; Savilaida; Savilaidos paveldas; Sovietmetis; Book collections; Catholic priests; Ecclesiastical samizdat; Limited edition; Samizdat; Samizdat heritage; Soviet period; Soviet time; Underground press.

ENTexts printed illegally by office or household typewriters are attributed to the Soviet period’s heritage of self-publication of limited edition books. The typography of printed texts has architectonics of a book produced by means of raised printing and a material form of a bound or stitched book. Photocopied typewritten and hand-rewritten limited edition publications containing usual external and internal elements of a book are also part of self-publication heritage. From the thematic aspect (according to organisers’ ideological interests), such books can be divided into two groups: church and secular books. In some cases their themes intertwined. The article aims to lay the foundations for the formation of source research base and to provide incentives to continuity of its creation. Using the source research base created, studies of the peculiar bibliology problem covering publications printed by a typewriter illegally, mostly underground, for the clergy, religious communities and non-affiliated Lithuanian residents in the Soviet period, the creation of these publications, production equipment and peculiarities of repertoire formation, participants, users, heritage scope and value as well as its relevance could be developed in the future. The article is based on the collection of illegally self-published books assembled by the author. It consists of 202 copies of books, of which the first ones were acquired in the last decade of the Soviet period. Bibliology methods have not been used yet to study the formation, typology, composition and value of collections.