LTStraipsnyje kalbama apie XVI a. Lietuvos DK piliečio viziją Andriaus Volano politinėje retorikoje, lyginant ją su dabartinių laikų viešosios kalbos autoriaus, vieno iš valdžios reprezentantų, gero piliečio paieškomis. Pasirinkta proginė Seimo Pirmininko kalba, pasakyta 2006 metais kovo 11-ąją Seime, retoriniu požiūriu yra panašaus žanro kaip ir A. Volano kalba Senatui. Abu adresantai teisininkai politikai, panašus adresatas – A. Volano kalboje ne tik Senatas, bet ir visa civilinė piliečių bendruomenė (orig.: in hac civili hominum consociatione), Seimo Pirmininko kalboje – ne tik Seimas, Vyriausybės nariai, teismų atstovai ir kiti šventėje dalyvavę svečiai, bet ir Lietuvos žmonės, klausantys kalbos per radiją ir televiziją. Panašios kalbėtojų intencijos, panašios keliamos problemos. Straipsnyje remiamasi platesniu A. Volano kūrybos kontekstu: kalba Senatui yra dažnai straipsnyje cituojamo kito jo veikalo „Apie politinę ir pilietinę laisvę“ minčių pakartojimas ir tąsa. Pilietinių asmens dorybių dabar itin stokojama, todėl vis dažniau atsigręžiama į konservatyviąsias vertybes. Kaip ir A. Volano veikaluose, Seimo Pirmininko kalboje akcentuojama valdžios žmonių atsakomybė: jeigu visuomenė nematys gero piliečio pavyzdžio politiko asmenyje, jeigu praras viltį dėl valdžios žmonių moralės, ji pati negalės būti pilietinė. Seimo Pirmininkas šventinėje kalboje nesistengia kalbėti gražiai, atvirai vardija pilietinio ir politinio gyvenimo skaudulius. Tai naujo stiliaus politinė retorika po nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje, pranašaujanti galimas permainas visoje sistemoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Politinė retorika; Piliečiai; Piliečio laisvė; Proginė kalba; Politiko etika; Politikų etikos kodeksas; Political rhetoric; Volanas, Andrius.
ENThis article is about the vision of the 21st century Lithuanian citizen in the political rhetoric of Andrius Volanas, comparing it to the search for a modern-times speechwriter, one of the authorities’ representatives, a good citizen. A speech by the Speaker of the Seimas, delivered on 11 March 2006 in the Seimas, was selected. From a rhetorical point of view, it is of a similar genre as A. Volanas's speech in the Senate. Both speechmakers are lawyers and politicians and their audience is similar: the audience in A. Volanas's speech was not only the Senate but also the entire civic society community, in the speech of the Speaker of the Seimas – it was not only the Seimas, but also members of the Government, representatives of the courts, and other guests, as well as the people of Lithuania, listening to the speech on the media. The intentions and the problems raised in the speeches are similar. There is a particular lack of civic virtue, which is why more and more often we turn to Conservative values. Just like in A. Volanas's works, the speech of the Seimas Speaker accentuates the responsibility of those in power: If society does not see an example of a good citizen in a politician, if it loses the hope about the morale of the people in power, it will not be able to be a civic society. In his celebratory speech, the Speaker of the Seimas did not try to speak nicely; he openly recited the sores of the civic and political life. This is a new style of political rhetoric after the restoration of independence in Lithuania, which may mean possible changes in the entire system.