A Study of circumstances which stimulated the process of turning the Lithuanian language into the state language (1918-1922)

LTIki XX a. pradžios Lietuvių kalba nebuvo turėjusi valstybinės kalbos statuso. Besikeičiančios istorinės tradicijos nesudarė palankių prielaidų šiai kalbai užimti dominuojančias pozicijas. 1918 m. Nepriklausomybės deklaracija atvėrė galimybes lietuvių kalbai įgyti naują statusą. Aptariamu laikotarpiu išryškėjo pastangos kurti mechanizmą, galintį apginti ir įtvirtinti valstybinės lietuvių kalbos statusą. Vis tik sunku nustatyti jų efektyvumą ir rezultatyvumą. Straipsnyje apžvelgta jaunos valstybės spontaniška kalbos politika, jos recepcijos sunkumai, šią gyvenimo sritį veikusių tradicijų galia.Reikšminiai žodžiai: Kalba; Lietuvos valstybinė kalba; Language; State language of Lithuania.

ENUntil the beginning of the 20th century the Lithuanian language had no status of the state language. Changing historical traditions failed to create favourable preconditions for this language to take dominant positions. The 1918 Declaration of Independence opened up possibilities for the Lithuanian language to acquire a new status. Attempts to create the mechanism, which is able to defend and establish the status of the state Lithuanian language, became clear during the period under discussion. Still it is difficult to determine their efficiency and results. The article reviews the spontaneous policy of the language of the young state, difficulties of its reception, and the power of traditions that affected this sphere of life.

• Carų valdžioje: XIX amžiaus Lietuva / Egidijus Aleksandravičius, Antanas Kulakauskas. Vilnius : Baltos lankos, 1996. 359 p.
• Interesai ir konfliktai : vietinės savivaldos kūrimas 1918-1919 / Aistė Morkūnaitė-Lazauskienė. Darbai ir dienos. 2003, t. 34, p. 17-32.
• Lietuviškasis lūžis : kalbų varžybos Kauno savivaldybėje 1918-1928 metais / Pranas Janauskas. Darbai ir dienos. 2003, t. 34, p. 33-47.