LTStraipsnyje, remiantis Vilniaus universiteto bibliotekos Retų spaudinių skyriuje saugomais knygų egzemplioriais su Vazų dinastijos superekslibrisais, bandoma atsakyti į klausimą, ar galime šias knygas priskirti Abiejų Tautų Respubliką valdžiusiai švedų kilmės dinastijai. Šis klausimas sprendžiamas remiantis Vazų knygų rinkinio analogais, saugomais Lenkijos, Švedijos ir Vokietijos bibliotekose. Greta išryškinamas ir kultūrinis rūmų gyvenimo vaizdas, analizuojamas monarchų santykis su knyga, aptariami keliai, kuriais knyga pasiekdavo rūmų biblioteką, išryškinama knygų rinkinio tematika ir parodomas jo likimas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Asmeninės bibliotekos; Karalių bibliotekų istorija; Knygos grafika; Knygos kultūra; Knygos kultūra, XVI–XVII a.; Knygų paveldas; Knygų įrišai; Lietuvos valdovų rūmų biblioteka; Proveniencija; Spaudos paveldas; Superekslibrisas; Vazos (Vasa family); Vazos (Vasa family); Vilniaus universiteto biblioteka; Book binding; Book culture; Book culture, 16-17th centuries; Book drawing; Book heritage; Library history of Kings; Palatial library of the Grand Dukes of Lithuania; Personal libraries; Provenance; Provenances; Super ex-libris; Vasa dynasty; Vasa dynasty (1587–1668); Vilnius University Library.
ENOn the basis of the specimens which include the super ex-libris of the House of Vasa stored at the Rare Book Department of Vilnius University Library, the article attempts to answer the question whether the books might be attributed to the House of Vasa. The question is solved with reference to the analogues of the collection of books belonging to the House of Vasa stored in the libraries in Poland, Sweden and Germany. In addition to the major question, the article recreates the representation of the cultural life in the palace, analyses the relationship between the monarchs and a book, discusses the ways a book would reach the palatial library, highlights the topic of the collection of the books and shows their fate. The comparative analysis of the books stored in Vilnius and their analogues in Poland, Sweden and Germany enables the conclusion that they might be attributed to the House of Vasa. Although the provenances pertain to different persons, they do not deny that the aforementioned books most likely belonged to the library of Wladysław Vasa. Of course, a more substantial attribution requires more comprehensive research, the present article is expected to encourage. [From the publication]