К истории бытования "Измарагда" в Великом Княжестве Литовском: музейский вариант второй редакции

• Apie "Smaragdo" funkcionavimo raidą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: antrosios redakcijos muziejaus variantas
• History of existence of the "Emeraldin" the Grand Duchy of Lithuania: museum version of the second edition

LTLietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštijos paveldo, saugomo užsienio archyvuose, tyrimas yra aktuali šiuolaikinės knygotyros užduotis. Šis straipsnis skirtas dviejų XVI a. vidurio „Smaragdo“ nuorašų, saugomų Maskvoje, Valstybiniame istorijos muziejuje, analizei. Jų sudėties ypatumai leidžia spėti, kad tai yra Kijevo metropolijoje funkcionavusi „Smaragdo“ atmaina. „Smaragdas“ – tai nekalendorinis pamokymų rinkinys, sudarytas Kijevo Rusioje iš verstinių ir originalių didaktinių tekstų. Išliko ne mažiau kaip 150 XIV-XIX a. jo nuorašų. Tradiciškai yra išskiriamos trys „Smaragdo“ redakcijos ir jų variantai. Pirmosios redakcijos archetipas atsirado XIV a. antrojoje pusėje ar paskutiniame to amžiaus trečdalyje, kai dvasininkų rinkinys, sudarytas iš pamokslų kilnojamoms šventėms ir kanoninių taisyklių (sk. 71-92), buvo sujungtas su tikintiesiems pasauliečiams skirtu nekalendoriniu skaitomuoju rinkiniu (1-70 sk.). Pastovioji pirmosios redakcijos pamokymų dalis susideda iš 92 skyrių. Manytina, kad pirmosios redakcijos sudaryme dalyvavo Suzdalės, Žemutinio Naugardo ir Gorodeco arkivyskupas Dionisijus (†1385), nes seniausieji nuorašai kilę iš Suzdalės ir Žemutinio Naugardo. Rinkinio, sudaryto iš dviejų skirtingų dalių, prieštaringumas kėlė teisėtą norą jį pertvarkyti. XV a. pradžioje vienuolių terpėje atsirado 88 skyrių Vologdos variantas (sk. 1-50 atitinka pirmąją redakciją, o sk. 51-88 paskolinti iš menėjinio „Panegiriko“). Egzistavo ir kiti pirmosios redakcijos individualūs variantai, nors rankraštinėje tradicijoje jie nepaplito. Pirmąją redakciją greitai išstūmė antroji, dominavusi XVI-XVIII a. Seniausieji jos nuorašai datuojami trečiuoju XV a. dešimtmečiu.Į antrąją redakciją įėjo 50 pirmosios redakcijos skyrių, kai kurie iš jų buvo pakeisti tų pačių tekstų naujomis redakcijomis, ir įterpta 115 naujų pamokymų iš kitų šaltinių („Sinaksaro“, „Panegiriko“, Efremo Siro pamokymų rinkinio ir kt.). Antroji „Smaragdo“ redakcija įprastai susideda iš 164 dalių, tačiau egzistuoja nemažai nuorašų su papildomais skyriais. Tikėtina, kad antroji redakcija sudaryta iki bendrosios Rusų metropolijos padalijimo (1458) Kijevo metropolito Fotijaus aplinkoje (1408-1431), nes seniausieji jos nuorašai kilę ir iš Maskvos Rusios, ir iš LDK. Naujų antrosios „Smaragdo“ redakcijos versijų kūrimui ir tiražavimui Maskvos Rusioje didelę įtaką turėjo vienuolynų raštijos centrai, nes „Smaragdas“ buvo vienas iš tradicinių vienuolių skaitinių. Trys variantai buvo sukurti Kirilo Belozersko vienuolyne, vienas – Solovkų vienuolyne. Ne mažiau kaip du antrosios „Smaragdo“ redakcijos variantai atsirado Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: Lucko variantas (Rusijos nacionalinė biblioteka, Pagrindinė rankraštinių knygų kolekcija, Q.I.213, XVI a.; Rusijos mokslų akademijos biblioteka, 33.12.11, XVI a.; Valstybinis istorijos muziejus, E. Barsovo kolekcija, nr. 1409, XVII a. pradžios). Šis variantas, sukurtas XVI a. pirmojoje pusėje, tikriausiai, Lucko vyskupijoje baltosios dvasininkijos aplinkoje, susideda iš 110 antrosios redakcijos skyrių. Papildomų skyrių šaltiniai yra triodiniai panegirikai ir zlatoustai. „Smaragdo“ tekstas Lucko variante pritaikytas prie liaudies kalbos. Muziejaus variantas (Maskva, Valstybinis istorijos muziejus, Muziejaus kolekcija, nr. 1054, ir A. Uvarovo kolekcija, nr. 252, XVI a. vidurio) atspindi iš esmės pertvarkytą ir papildytą antrosios „Smaragdo“ redakcijos atmainą. Trečioji „Smaragdo“ redakcija susiformavo LDK žemėse, matyt, Kijevo metropolito Juozapo II Soltano aplinkoje (1507–1521).Į ją įėjo apie 100 antrosios redakcijos pamokymų, kurie kalbos atžvilgiu nebuvo redaguoti. Pastovioji dalis susideda iš 526 skyrių, sugrupuotų pagal autorius į septynias dalis. Žinomi devyni trečiosios redakcijos nuorašai, seniausias iš jų yra LMAVB , F 19 –240, XVI a. pirmojo ketvirčio. Trečiosios „Smaragdo“ redakcijos sudarymui buvo panaudoti šventųjų gyvenimų tekstai ir pamokymai iš LDK teritorijoje paplitusios „Sinaksaro“ atmainos, Simeono–Sviatoslavo „Izbornikas“, „Palėja“, „Panegirikas“ ir kt. Muziejaus „Smaragdo“ variantas, kuriam skirtas šis straipsnis, žinomas iš dviejų XVI a. vidurio nuorašų (Valstybinis istorijos muziejus, Muziejaus kolekcija, nr. 1054, ir A. Uvarovo kolekcija, nr. 252). Tai tarpinė raidos grandis tarp antrosios ir trečiosios „Smaragdo“ redakcijų. Muziejaus „Smaragdo“ variantą sudaro 202 numeruoti skyriai ir 2 nenumeruoti, iš kurių 144 skyriai kilo iš antrosios „Smaragdo“ redakcijos (sk. 21-161, 180-183), o 60 yra paskolinti iš papildomų šaltinių (sk. 1-20, 161-179, 184-202). Antrosios redakcijos „Smaragdas“ įėjo į muziejaus variantą su spragomis (praleisti sk. 2, 3, 5, 80, 81, 84, 105, 112, 118, 124, 126, 127, 131, 144-147, 151, 161, 164), bet skyrių išdėstymo tvarka iš esmės sutampa su antrąja redakcija. Papildomų skyrių šaltinių identifikacijos tyrimas parodė, kad 5 muziejaus varianto skyriai paskolinti iš serbiškosios „Nomokanono“ redakcijos (sk. 1, 2, 3, 4, 167), 9 skyriai kilo iš „Simeono-Sviatoslavo Izborniko“ (sk. 186, 187, 189, nenumeruotas sk. tarp 189 ir 190, 190, 191, 192, 193), 12 skyrių paimta iš „Aiškinamosios palėjos“ (sk. 168–179, „Dvylikos patriarchų testamentai“), 14 skyrių priklauso Panegirikui, daugiausia skolinių iš triodinio „Panegiriko“, tarp kurių verta paminėti homilijų ciklą Didžiajai Savaitei ir Velykų dienai. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Pamokymų rinkiniai; Rankraštinė knyga kirilika; Smaragdas; Smaragdo nuorašai; Cyrillic manuscript book; Emerald; Homilies; The Emerald; The Grand Duchy of Lithuania.

ENThe museum version of the Emerald is known in two manuscripts dating to the mid-16th century: the collection No. 1054 of the State Historical Museum, Moscow, and the A. Uvarov collection No. 252. The museum version represents an intermediate stage of the development of the "Emerald" between the second and third editions. The museum version consists of 202 numbered and 2 unnumbered chapters, 144 out of them coming from the second edition of the "Emerald" (chs. 21-161 and 180-183) and 60 chapters borrowed from other additional sources (chs. 1-20, 161-179, and 184-202). In the museum version of the second edition of the "Emerald", some chapters are missing (chs. 2, 3, 5, 80, 81, 84, 105, 112, 118, 124, 126, 127, 131, 144– 147, 151, 161, and 164), although the sequence of the chapters mainly corresponds to that of the second edition (see Appendix). A study of the sources of the additional chapters revealed that five chapters in the museum version had been borrowed from the Serbian "Nomocanon" edition (chs. 1, 2, 3, 4, and 167), nine chapters came from the "Izbornik (Florilegium) of Symeon–Svyatoslav" (chs. 186, 187, 189, unnumbered chapter between 189 and 190, as well as chs. 190, 191, 192, and 193), 12 chapters were taken from the "Explanatory Palaea" (chs. 168-179, "The Testaments of The Twelve Patriarchs"), 14 chapters belong to the "Panegyrikon" (chs. 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 13, 12, 15, 17, 18, 130, and 162); the majority of them are from the "Triodian Panegyrikon", including a cycle of homilies for the Holy Week and Easter, worth a separate mention (chs. 7-13). Equally, nine texts were found to come from the "Synaxarion" (chs. 16, 164, 196, 197, 198, 200, 201, 202, and the following unnumbered chapter). In the museum version of the "Emerald", the majority of the short lives of the saints are mainly borrowed from the "Synaxarion".Probably at least two Synaxarion manuscripts were used by the compilers, because chapters 164, 196, 197, 198, 200, 201, 202 and the next unnumbered chapter belong to the expanded edition of the "Simple Synaxarion", and the "Life of Three Vilnius Martyrs" is a typical text of the Kiev edition of the "Versed Synaxarion" created in the Grand Duchy of Lithuania. The presence of the East Slavic edition of the "Life of Three Vilnius Martyrs" in the museum version of the "Emerald" leads to the assumption that the aforementioned text was created in the Metropolis of Kiev, because this version of the Life was widespread in the synaxaria and hagiographical collections of the Grand Duchy of Lithuania. [From the publication]

• Komunikacija / Communication
• Kalbotyra / Linguistics
• Literatūrologija / Literary Studies
• Istorija / History