LTStraipsnyje aptariama naratologija, pasakojimo teorijos, susikūrusios XX a. septintajame dešimtmetyje. Jų pradžia – Aristotelio poezijos ir retorikos teorijos laikai bei rusų „formaliojo metodo“ tyrimai. Analizuojami dviejų atskirų krypčių (teminės ir formaliosios) naratologijoje skirtumai ir plėtra. Šios kryptys rėmėsi fabulos ir siužeto priešprieša, istorijos ir pasakojimo skirtimi. Autorius apibrėžia poetinės naratologijos idėjas, suteikusias ilgalaikius pokyčius pasakojimo raidoje ir suteikė papildomą akstiną prozos darbų analizavimui mokyklose. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Didaktika; Diskursas; Fabula; Naratologija; Naratologijos kryptys; Pasakojimas; Pasakojimo teorija; Pasakojimo tipologija; Pasakotojas; Siužetas; Didactics; Discourse; Fabula; Narration; Narratology; Narrator; Plot; Theory of Narration; Trend of narratology; Typology of Narration.
ENThe article addresses in brief narratology, the theory of narration, having formed in the 1960s with the origins, however, going back to the theory of poetry and rhetoric by Aristotle, as well as to the research in the Russian "formal method". The differences and development of two distinct trends in narratology (the thematic and formal ones) have been analysed. The contraposition of the fabula and plot, the story and narration proper is considered a common base for these two trends. The author defines the concepts of narrative poetry that produce overall long-term impacts on the development of narralology and provide an additional impetus to the analysis of a prose work in schools. [text from author]