Liaudies pasakos metafora - gamtos pažinimą bei humaniško požiūrio į gamtą formavimąsi skatinanti priemonė

LTStraipsnyje kalbama apie liaudies pasakų metaforų įtaką, formuojant ikimokyklinio amžiaus vaikų teigiamą požiūrį į gamtą, skatinant poreikį ją pažinti. Naudotasi tautosakos tekstų, etnologijos, pedagogikos, lingvistikos mokslų šaltinių analizės, vaikų stebėjimo, pokalbio su vaikais metodais. Atlikta analizė išryškino, kad pasakose antropomorfiškai vaizduojamas pasaulis, metaforiški pasakų tekstai laiku ir vietoje pateikti, yra veiksminga priemonė, nuo seno taikoma etnopedagogikoje. Pastebėta, kad pasakų klausantys vaikai labiau domisi gamtos dalykais, ją tausoja, labiau gerbia. Pasakų antropomorfizmai žadina vaikų emocijas, skatina, remiantis savąja patirtimi, mąstyti ir lyginti pažįstamo pasaulio elementus, ugdo – juk, sekant pasaką, galima neįkyriai priminti, kad kiekvienas gyvas daiktas, kaip ir pats vaikas jaučia skausmų, alkį, kad negalima skriausti gyvūnėlių, paukštelių. Pasakų metaforos atkreipia vaiko dėmesį, sudomina. Taip sužadinamas vaiko noras pažinti, tyrinėti aplinkų ir sukuriamos prielaidos vaiko pažinimo kompetencijai augti. Sužmogintas, metaforomis pagrįstas pasakų pasaulis artimas vaikui, veikia jo emocijas, skatina permąstyti savąją pasaulio pažinimo patirtį, skatina stebėti, pažinti gamtinę aplinką. Tai savo ruožtu ugdo ir dorovinius jausmus, skatina pozityvaus požiūrio į gamtą formavimusi, kuris reiškiasi parodant dėmesį gamtos objektams, humaniškai elgiantis.Reikšminiai žodžiai: Antropomorfizmas; Dorovinis auklėjimas; Humaniškumas; Liaudies pasakos; Metafora; Pažinimas; Zoomorfizmas; Cognition; Folk tale; Humanity; Knowledge; Metaphor; Moral education; Moral teaching; Nepateikta; People's Tale.

ENThis article discusses the influence of metaphors of folk tales in shaping the pre-school age children’s positive approach to nature and encouraging the need to explore it. The analysis of folklore texts and sources of ethnology, pedagogy and linguistic sciences, children observation and interview were used as methods of this research. The analysis showed that the world in fairy tales is anthropomorphic, metaphoric texts are presented appropriately and are an effective tool, historically applied in ethnic pedagogy. It is found that children who listen to fairy tales are more interested in nature, protect it and show it more respect. Anthropomorphisms of fairy tales evoke children’s emotions, encourage to think and, based on their own experience, to compare elements of familiar world and educate as fairy tale allows to carefully remind that every living thing, as well as a child himself, can feel the pain, hunger, and it is wrong to harm animals and birds. Metaphors in fairy tales catch child’s attention and interest. It encourages child’s desire to understand and explore the environment and creates conditions to raise child’s cognitive competence. Human-like and metaphoric world of fairy tales is close to a child, it affects his emotions, encourages to reconsider his experience of world’s insight, encourages to observe and understand natural environment. Thus it cultivates sense of morality, encourages development of positive attitude towards nature, showing attention to the objects of nature and behaving humane.

• Etnolingvistika / Aloyzas Gudavičius. Šiauliai : K.J. Vasiliausko įm., 2000. 181 p.
• Lietuvių liaudies pedagogika - jaunosios kartos socializacijos fenomenas ( XIXa. antroji pusė - XXa. pradžia).. Vilnius : Vilniaus pedagoginis universitetas, 2006. 212 p.