Kas pylė vandenį ant Vilniaus karališko malūno arba Vilnios upės vagų ir kanalų klausimu

LTApibendrinant rašytinių šaltinių žinias, reikia pasakyti, kad jie tiesiogiai neatsako į klausimą, kokia padėtis buvo su Vilnios vagomis XIII-XIV a. Galima tik apytikriai projektuoti tų laikų padėtį. Netiesioginiai šaltiniai rodo buvus aktyvius žemės kasybos darbus, tvarkant pelkėtas Žemutinės pilies prieigas. Šiandien teritorija aplink Gedimino kalną yra taip smarkiai pasikeitusi, jog sunku įsivaizduoti ne tik pilies statybos pradžios situaciją, bet ir 1800 m.: karališkąjį malūną ir jo kanalus. Vilnios žemupys supęs Gedimino kalną iš pietų ir vakarų. Šv. Kazimiero koplyčios klebono Motiejaus Tiškevičiaus liudijimu, jei upė nebūtų tvarkoma, vargiai čia būtų galėję atsirasti gynybiniai įtvirtinimai, pastatyta bažnyčia ar kiti pastatai su giliais rūsiais. Vanduo per potvynius ir ledonešius būtų nunešęs viską. Kas kita – tvarkomas ir prižiūrimas kanalas. Užtvanka ties Plikuoju kalnu – tai įrenginys, leidęs valdyti vandens srautus. Kairioji Vilnios atšaka arba kanalas galėjo atsirasti labai seniai gynybiniais tikslais. Jei kairioji atšaka buvo anksčiau, ji buvo panaudota 1515-1521 m. Hozijaus statomam naujam karališkajam malūnui įrengti.Malūno konstrukcija buvo apatinio veikimo, jo ratus suko natūrali kanalo srovė. Kad kuo mažiau vandens tekėtų aplink pilį ir pro katedrą, iškastas grįžtamasis kanalas. Ši sistema geriausiai veikė, valdant Žygimantui Senajam ir Žygimantui Augustui. Prie kanalo Sereikiškėse atsirado ne vienas hidrotechninis įrenginys (miltų pikliavimo malūnas, skalbykla, lentpjūvė, šaltkalvių dirbtuvės). [...] XX a. 6-me dešimtmetyje geologas E. Vodzinskas viename iš savo pirmųjų straipsnių paskelbė kanalo prakasimą tarp Gedimino ir Plikojo kalnų kaip būtiną gynybai. XX a. ir XXI a. pradžios geologiniai tyrimai yra nepakankami ir negali atsakyti į klausimą, kas vyko su Vilnios vagomis. Ar iš tikrųjų M. Balinskis negalėjo pasinaudoti gyva žodine tradicija apie upės vagos iškasimą? Žmonių atmintyje liko prisiminimai apie didelius darbus, formuojant kairiąją Vilnios atšaką, kasant kanalus malūnui. Šią legendą, kuri, kaip ir visos legendos, turėjo realų pagrindą, tik šiek tiek ją pakreipęs, garbusis istorikas pritaikė, sukurdamas herojiškai statomų Vilniaus pilių vaizdą. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Kanalas; Karališkasis malūnas; Vaga; Vilnia; Vilniaus karališkasis malūnas; Vilnios upės vaga; Vilnius; Žemutinė pilis; Channel; Lower Castle; Riverbed; Royal Watermill; Royal Watermill in Vilnius; Vilnia river; Vilnia riverbed; Vilnius.

ENIn summarising the data from the written sources, it is necessary to state that they simply do not answer the question of what happened to the beds of the Vilnia during the 13th - 14th centuries. It is only possible to roughly project the situation at that time. Indirect sources show that earthwork was being actively carried out in managing the swampy approaches to the Lower Castle. Today the area around Gediminas Hill has changed so markedly that it is difficult to imagine not only the situation at the beginning of the castle's construction but also the royal watermill and its channel in 1800. The lower reaches of the Vilnia flow around Gediminas Hill on the S and W. According to the published testimony of Rector Motiejus Tiškevičius (Maciej Tyszkiewicz) of the Chapel of St Casimir, if the river had not been managed, it is unlikely that either the defensive fortifications or the church and other buildings with deep basements could have been erected at this site. The floodwaters and ice drifts would have carried everything away. Another thing was the management and maintenance of the channel. The dam at Bald (Plikasis) Hill allowed the water currents to be controlled. The left branch of the Vilnia or the channel may have appeared long ago for defensive purposes. If the left branch already existed, it was used for the new royal watermill erected by Hozijus in 1515-1521.This was an undershot watermill and the wheel was turned by the channel's natural current. So that as little water as possible would flow around the castle and past the cathedral a return channel was dug. The entire system worked very well in the reigns of Sigismund I the Old and Sigismund August. A number of hydro technical facilities appeared beside the channel in Sereikiškės (a flour mill, a laundry, a saw mill, and machine shops). [...]. In the 1950s Geologist E. Vodzinskas published in one of his first articles that the digging of the channel between Gediminas and Bald Hills was necessary for defence. But the 20th and early 21st century geological investigations are insufficient and cannot answer the question of what happened in respect to the beds of the Vilnia. Was Michał Balinski really unable to use the living oral tradition about the digging of the riverbed? Recollections about the big job of shaping the branch of the Vilnia and digging the channel for the mill have remained in the memory of the people. This respected historian only somewhat distorted this legend, which, like all legends, has a real basis, adapting it to create an image of the heroically built castles in Vilnius. [text from author]