LTIliustruotas metraščių sąvadas buvo sukurtas Maskvoje caro Ivano Rūsčiojo įsakymu trečiajame XVI a. ketvirtyje. Tai turėjo būti oficiali Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinė kronika. Išliko 10 šio metraščio tomų, jie saugomi įvairiose Maskvos ir Sankt-Peterburgo bibliotekose ir muziejuose. Maskvos metraštis unikalus tuo, kad jo tekstus papildo 17000 miniatiūrų, chronologiškai iliustruojančių periodą nuo 1114 iki 1567 m. Todėl ši kronika yra garsi ir vadinama „Viduramžių Rusios enciklopedija". 2006 m. buvo išleistas dešimties tomų faksimilinis metraščio leidinys. Rusijos istorijai yra skirti 7-10 metraščio tomai (pirmieji pasakoja Senojo Testamento, Trojos karo, Romos bei Bizantijos imperijų istorijas). Maskvos metraštį galima palyginti su tokiais garsiais iliustruotais rankraščiais kaip XV a. Radvilų metraštis, Georgo Armatollo kronika (IX a., senovės rusų kalba nuorašai nuo XIV a.), šventųjų biografijos, iliustruotos XIV-XVI a. Maskvos metraščio iliustracijos aiškiai pasiskirsto teminiais ciklais: Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės iškilimas, Rusia ir Aukso Orda, Rusia ir Bizantija, kitos politinės temos. Vieną tokį ciklą sudaro Maskvos valstybės santykiai su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste. Lietuviškoji tematika metraščio puslapiuose atsiranda prie XII-XIII a. istorinių įvykių, o nuolat figūruoja nuo XIV a. įvykių aprašymo. Metraščio miniatiūros schematiškos, jų kompoziciniai metodai leidžia išskirti kai kuriuos bendrus principus, kuriais vadovavosi dailininkai, stengdamiesi perteikti etnografines realijas. Metraščio tyrinėtojai pastebėjo, kad stengtasi skirtingas tautas išryškinti pasiremiant kostiumo ir galvos dangalų tipais. Lietuviai, arba Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atstovai, šiose miniatiūrose priskirti vakarietiškam tipui. Valdžios simboliai sudaro atskirą ikonografinių elementų grupę.Suverenios valdžios simbolis Rusijoje ir visoje Rytų Europoje — tai senovės rusų kunigaikščio „kepurė“. Pradedant seniausiais rusų metraščiais (pavyzdžiui, Sviatoslavo Jaroslavičiaus rinktinė, 1073 m.) „kepurė“ yra būtinas skiriamasis kunigaikščio valdžios atributas. Tad miniatiūrose visi Riurikaičių dinastijos atstovai vainikuoti šia insignija. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovai nepriklausė Riurikaičių dinastijai. Be to, lietuviai konfliktavo su rusų kunigaikščiais. Metraščio iliustratoriai suvokė, kad Gediminaičiai įsitvirtino Kijevo didžiojo kunigaikščio Vladimiro tėvonijoje. Tad miniatiūristams teko sunkus uždavinys - integruoti Gediminaičius į savo sukurtą hierarchijos sistemą. Itin įdomūs atvejai, kai miniatiūrose kai kurie lietuviai kunigaikščiai, ypač tuomet, kai išvykdavo tarnauti didžiajam Maskvos kunigaikščiui, vaizduojami prisilaikant rusų kunigaikščiams charakteringų insignijų tradicijų: Algirdo sūnūs, išvykę valdyti į Kijevą, Polocką ar Naugardą vaizduojami su rusų kunigaikščių „kepurėmis“. Maskvos metraštyje atspindima daugiakonfesinė LDK visuomenės sudėtis. Gaila, kad skirtingai nuo Radvilų metraščio, Ivano Rūsčiojo dailininkai mažai dėmesio skyrė pagonių realijoms perteikti. Reta išimtis - miniatiūra, vaizduojanti trijų Vilniaus stačiatikių nužudymą 1347 m. Atkreiptinas dėmesys, kad metraščio iliustracijose atsispindi katalikiškojo ir stačiatikiškojo krikšto skirtumai, skirtingos kryžiaus formos (pvz., „Aleksandro ir Elenos vestuvės. 1495“). [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Gediminaičiai; Iliustruota Maskvos kronika; Iliustruotas metraščių sąvadas; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Miniatiūra; Vaizdavimo kanonas; Valdžios simboliai; Canon of portraying; Gediminids; Illustrated Chronicle Compilation; Illustrated Chronicle of Moscow; Miniature; Symbols of power; The Grand Duchy of Lithuania.
ENIllustrated Chronicle Compilation was compiled in Moscow at the order of Ivan the Terrible in the third quarter of the 16th century. This was to be the official historical chronicle of the Grand Duchy of Moscow. Ten volumes of this chronicle have survived and are preserved in various libraries and museums in Moscow and St Petersburg. The chronicle is unique in that its texts are supplemented by 17 000 miniatures, chronologically illustrating the period from 1114 to 1567. As a result, this chronicle is famous and called the "Medieval Encyclopaedia of Russia". In 2006, a ten-volume facsimile publication of the chronicle was released. The illustrations of the Moscow chronicle are clearly divided into topical cycles: the rise of the Grand Duchy of Moscow, Russia and the Golden Horde, Russia and Byzantium, and other political topics. One such cycle consists of the relations between the state of Muscovy and the Grand Duchy of Lithuania. The Lithuanian topic appears for the first time in the chronicle's pages in connection with the historical events of the 12th-13th centuries and appears regularly in them beginning with the description of the events in the 14th century. This was the time when the GDL arose and became stronger and the Lithuania's political influence increased. The chronicle's illustrators carefully portrayed all of the main GDL rulers: King Mindaugas, Grand Dukes Gediminas, Algirdas, Kęstutis, Vytautas, etc. Special attention was paid to Vytautas, to whom the most miniatures were devoted, which reflects a sort of Vytautas cult that developed in the 16th century. The chronicles portray important GDL political events: the wars with the Teutonic Knights, the struggle of the Gediminids for power, the GDL's annexation of the cities and principalities of Polotsk, Kiev, and Smolensk, Algirdas's conflicts with Moscow, the Union of Krewo, the Battles of the Vorskla River, Žalgiris (Grunwald), Orsha, etc.The Moscow chronicles provide an opportunity to study a full picture of several centuries of GDL history and to reconstruct the perception of GDL realia in 16th century Moscow. Lithuanians or representatives of the Grand Duchy of Lithuania are classed with Western culture in these miniatures. The Lithuanian and Russian warriors differ sharply in the battle scenes. But there are nuances, which show the differences between the Lithuanians and those in the West. These nuances are seen only in some miniatures, for ex., in images of the Lithuanian struggles with the Germans, where the Lithuanians are portrayed with Eastern helmets - shishaks. The inhabitants of the cities of the Grand Duchy of Lithuania are sometimes portrayed as Russians, and sometimes as Westerners. Thus the 'Lithuanian cycle' reflects the mixed ethno-religious composition of the GDL. The GDL, according to the understanding of the miniature painters in Moscow, occupied an intermediary position between Russia and the culture of Western Europe. The symbols of power comprise a separate group of iconographie elements. The symbol of sovereign power in Russia and throughout Eastern Europe was the ancient Russian ducal 'hat'. Beginning in the oldest Russian chronicles (for example, the election of Sviatoslav Jaroslavich in 1073), the 'hat' is an essential distinguishing attribute of ducal power. Thus in the miniatures, all of the representatives of the Rurik dynasty are wearing this insignia. But in the 14th century only the grand dukes of Moscow, Tver, Ryazan, and Smolensk are wearing the ducal 'hat'. Tsars as a rule wear a gold crown. The Byzantine emperor and the khan of the Golden Horde are also portrayed with this insignia. The rulers of Western Europe are shown with various diadems and crowns. The rulers of the Grand Duchy of Lithuania did not belong to the Rurik dynasty. In addition, the Lithuanians clashed with the Russian dukes.The chronicles' illustrators perceived that the Gediminids had established themselves in the patrimony of Grand Duke Vladimir of Kiev. Thus, integrating the Gediminids into the hierarchical system created in the chronicles posed a difficult task for the miniaturists. The Western style was followed in the canon for portraying the GDL rulers: they, like the kings of Poland, Hungary, and Sweden and the Grand Masters of the Livonian Order, are portrayed wearing flat hats of various colours and spherical diadems. Vytautas, who was distinguished as a king by the chronicles' illustrators, is especially distinguished and is portrayed with a spherical corona clama. Especially interesting cases occur where some Lithuanian dukes, especially those in the service of the Grand Duke of Moscow, are portrayed in the miniatures in keeping with the traditions of insignia characteristic of Russian dukes: the sons of Algirdas, while they are ruling Kiev, Polotsk, or Navahrudak, are shown with Russian ducal 'hats'. That these iconographie rules were deliberately followed is shown by the miniature portraying Andrius Algirdaitis (Library of the St Petersburg Academy of Sciences, or book 6, part 1 of the facsimile publication): in the miniature, 'Algirdas sends his son, Andrius, to march against Polotsk', he is portrayed in the 'Lithuanian' style (p. 1024); but where Andrius is shown ruling Polotsk, he is wearing a Russian ducal 'hat' (p. 1185). The Moscow chronicles reflect the multi-religious composition of the GDL society. Unfortunately, unlike in the Radziwiłł Chronicle, the artists of Ivan the Terrible paid little attention to portraying pagan realia. A rare exception is the miniature portraying the martyrdom of the three Vilnius Orthodox believers in 1347. It should be noted that the differences in Catholic and Orthodox baptism and the different cross shapes are reflected in the chronicle's illustrations. [From the publication]