Bitės Vilimaitės teksto poetika

LTStraipsnyje mąstoma, kalbama (bet ne apibrėžiama), kuo rašytojos B. Vilimaitės teksto poetika yra savita, kitokia, būdinga tik moteriai. Meninį pasaulį B. Vilimaitė novelėse atskleidžia ne tiek pasakodama apie jį (dažnai nėra įvykių sekos, siužeto, charakterių), kiek įvardydama jausmus ir daiktus, kurdama tam tikrą atmosferą. Toks pasaulis išnyra kaip ypač trapus, neapčiuopiamas, nes jo vientisumą palaiko ne įvykiai, faktai, dėmesys sutelkiamas į procesą, vyksmą, ne į rezultatą, meninio pasaulio vientisumą palaiko nuotaika, emocijos, žmogus atskleidžiamas per išorinę daiktiškąją realybę. Lyčių problema literatūroje yra ir kalbos problema. Parašyta moters, vadinasi, parašyta kalba, atitinkančia moters pasaulėžiūrą, psichologijos autentiką, vertinimą, raišką. Moteriškosios prasmės ir reikšmės susiformuoja ir iš palyginimų, metaforų, kurios kartais siekia archajiškas, tautosakines moters jausenos versmes.Reikšminiai žodžiai: Bitė Vilimaitė; Emocijos; Fabula; Feministinė kritika; Feminizmas; Lietuvių moterų literatūra; Lietuvių proza; Literatūros refleksija; Novelė; Novelės; Novelės poetika; Pasakojimas; Personažas; Tautosaka; Trapumas; Bitė Vilimaitė; Emotions; Feminism; Feminist criticism; Folklore; Fragilness; Literary reflection; Lithuanian prose; Lithuanian women's literature; Narration; Personage; Plot; Poetics of short story; Short Story; Short stories.

ENArticle discusses the originality of poetics of Vilimaitė's text, its different character specific to a female nature. In the short stories of Vilimaitė, the artistic world is revealed through the denomination of feelings or objects and creation of a certain atmosphere rather than through artistic descriptions (in most cases, the sequence of events, the plot or the characters are missing). Vilimaitė's artistic world emerges as extremely fragile and intangible, since its integrity is maintained not by events or facts but by the mood and emotions created. [From the publication]