Etninės kultūros ugdymas: pedagogų kompetencija ir savirealizacija

LTŠvietimo įstaigose viena iš prioritetinių ugdymo sričių, padedančių ugdytiniui pažinti savo tautos šaknis – kultūros paveldu ir gyvųjų tradicijų, kartu formuotis jo tautinei savimonei, turėtų būti nuoseklus, koncentrinis etninės kultūros (toliau – EK) ugdymas. Jo veiksmingumas daugiausia pareina nuo ugdytojo pasiruošimo šiam darbui, jo kompetencijos ir savirealizacijos galimybių. Straipsnyje, siekiant ištirti EK ugdytojų rengimo, kvalifikacijos kėlimo būklę ir EK ugdymo švietimo įstaigose ypatumus, buvo taikyti šie tyrimo metodai: EK ugdymų reglamentuojančių dokumentų, studijų programų analizė, studentų ir pedagogų anketinė apklausa, ugdomosios veiklos stebėjimas. Atlikti tyrimai leidžia teigti, kad pedagogų rengimo institucijos per mažai dėmesio skiria EK ugdytojų rengimo kokybei ir kiekybei. Atsižvelgiant į EK ugdymo tikslus, reikėtų iš esmės gerinti įvairių specialybių studentų pasirengimų ugdyti EK. EK ugdytojų kvalifikacijos kėlimo įstaigos neturi vieningų reikalavimų pedagogams atestuoti, renginiams koordinuoti ir jų kokybei užtikrinti. EK ugdytojų kompetencijos, kuri įgyjama kvalifikacijos kėlimo ir persikvalifikavimo kursuose, klausimų turėtų spręsti Švietimo ir mokslo ministerija. EK ugdytojų savirealizacijos galimybės per mažai analizuojamos. Tyrimai rodo, kad jų plėtotė pareina ne tik nuo pedagogų kompetencijos, bet ir nuo švietimo institucijų požiūrio į naujosios kartos EK ugdymo reikšmę. EK ugdymo plėtrų švietimo įstaigose galėtų užtikrinti Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintas strateginis planas ir konkrečios jo realizavimo priemonės.Reikšminiai žodžiai: Etininė kultūra, pedagogų kompetencija, pedagogų savirealizacija; Etninė kultūra; Mokytojo kompetencijos; Savirealizacija; Ethnic culture; Ethnic culture, teachers' competence, teachers self-realization; Self - realisation; Teachers' competence.

ENDuring Lithuania's integration in European Union the problem of retaining the nations' identity and continuity becomes quite urgent. Survival of a nation directly depends on development of national consciousness of the new generation. This process takes place in educational institutions by familiarizing students with the nation's roots, that is ethnic culture. It is regulated by state documents. The efficiency of ethnic-cultural education mainly is determined by the competence and self-realization of a teacher of school. The aim of the article is to investigate the situation of teachers' training and qualification improvement in the sphere of ethnic culture, to analyze their possibilities of applying the knowledge and skills to the work with children. The results of the research show that the teachers' training and qualification improvement institutions have no strategic plan in this field of activity. Too little attention is paid to the competence of the pedagogues of ethnic culture. The possibilities of their self-realization become more and more restricted at schools. A tendency to belittling the importance of education of national consciousness and traditional culture is observed in the process of globalization. [text from author]

• Kultūrų dialogas edukaciniame procese: mokymosi paradigmų kontekstas / Sergejus Neifachas, Olga Aleksejeva. Kultūrų dialogas ir asmenybė / sudarytoja Dalia Marija Stančienė. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2010. P. 212-224.
• Tautinė savivoka / Romualdas Grigas. Vilnius : Rosma, 2001. 291 p.
• Tautinės savimonės formavimosi galimybės reformuotoje mokykloje / Irena Čepienė. Pedagogika. 2001, 48, p. 13-21.