Sovietų valdžios "darbas su išeivija" : manipuliavimas kultūriniais ryšiais

LTIšeivijos veiklos neutralizavimas buvo vienas aktyviausių sovietų rėžimo uždavinių visame okupaciniame laikotarpyje. Ne mažiaus svarbus, ypač vietiniams rėžimo talkininkams, buvo užsitikrinti bent dalies išeivijos palankumą. Pirmajame okupacijos dešimtmetyje tokios paramos rėžimas galėjo tikėtis tik iš negausios ir minimalią įtaką turėjusios prokomunistinės išeivių grupės. Po J. Stalino mirties, kai neišvengiamo karinio konflikto su kapitalistiniu pasauliu viziją pakeitė taikios komunizmo ekspansijos arba „taikaus sambūvio“ doktrina, tokia padėtis negalėjo tenkinti sovietų rėžimo. Pradėta ieškoti naujų darbo su išeivija metodų. Pasirinktas vienas iš kelių – suvilioti išeiviją per kultūrinius ryšius. Lietuvos aneksijos nepripažinimo politikos kontekste išeiviams tokie ryšiai atrodė mažiau pavojingi nei bendravimas su okupuotu kraštu ekonominėje ar politinėje plotmėje, tačiau rėžimui jie turėjo didžiulę vertę, visų pirma didinant jo legitimumą krašto viduje. Aktyviausiai projektas pradėtas vykdyti nuo septintojo dešimtmečio vidurio. Po tam tikros pertraukos, kurios, regis, reikėjo pasverti „darbų“ pliusus ir minusus, kultūrinių ryšių su išeivija plėtojimas su dar didesne užmoju atnaujintas aštuntajame dešimtmetyje. Tuo tarpu devintajame dešimtmetyje manipuliavimas kultūriniais ryšiais su išeivija buvo ypač suaktyvintas. Straipsnis išsamiai atskleidžia šio reiškinio detales.Reikšminiai žodžiai: Kultūriniai ryšiai; Išeivija; KGB; Propaganda; Cultural exchanges; Exile; KGB; Propaganda.

ENThe neutralisation of emigrants' activities was one of priority objectives of the Soviet Regime throughout the whole period of the occupation. It was very important for assistants to the local regime to win emigrants' favour. The occupation regime could expect such kind of support only from a scarce pro-communist group of emigrants, which did not have much influence. After the death of Joseph Stalin, when the vision of an inevitable conflict with the capitalist world changed the vision of a peaceful communist expansion or the doctrine of "a peaceful coexistence", the Soviet Regime was not content with the way things went. New ways of activities with emigrants were searched for. It was decided to “seduce” emigrants through cultural relations. In the context of the refusal to acknowledge the annexion of Lithuania, those relations seemed less dangerous than the political or cultural communication with the occupied territories, and, moreover, they were very significant while increasing the legitimacy of the regime within the country. The implementation of the most active project was launched in the middle of the 7th decade. After a break, which was necessary to identify pluses and minuses of the activities implemented, the development of cultural relations with emigrants was renewed in the 8th decade. The 9th decade saw rather robust activities related to cultural relations. The article comprehensively presents the details of this phenomenon.