Development of the cyrilic orthography for Lithuanian in 1864-1904

LTŠiame straipsnyje autorius bando apibrėžti pagrindines kirilicos, naudotos lietuvių Lietuvoje ir Lenkijoje, filologinės ir sociolingvistinės raidos tendencijas. Po nesėkmingo 1863 m. Lenkijos ir Lietuvos sukilimo prieš Rusiją, Rusijos valdžia inicijavo tam tikrus radikalius pokyčius Lietuvos kultūriniame gyvenime. Vienas iš jų buvo spausdintų lotyniškų raidžių lietuvių kalboje naudojimas ir priverstinis kirilicos abėcėlės vietoje jų įvedimas (lietuviškos spaudos draudimas tęsėsi nuo 1864 m. iki 1904 m.). Katalikiška Lietuva naudojo lotynišką raštą (arba gotikinę jo versiją) daugiau nei tris šimtmečius, dėl to šis bandymas įdiegti kitokį raidyną buvo netikėtas sumanymas didžiajai daliai lietuvių. Statistika rodo, kad per keturiasdešimties metų draudimo laikotarpį buvo išleista apytiksliai šešiasdešimt knygų, spausdintų lietuvių kalba, tačiau kirilicos rašmenimis. Tai labai nedidelis skaičius turint omenyje tuometinį gyventojų skaičių ir jų didėjantį raštingumą. Tuo pačiu laikotarpiu lietuviškų knygų ir brošiūrų (neskaitant periodikos), atspausdintu lotyniškomis raidėmis, buvo išleista beveik keturi tūkstančiai. Minėtų knygų kirilica tyrimai lietuviškoje istoriografijoje yra antrame plane, dėl to šis darbas yra aktualus. Autorius analizuoja kirilica parašytas knygas, kurios skiriasi savo ortografija. Mokslininkas išskiria mažiausiai keturis lietuviško rašto kirilica raidos etapus.Reikšminiai žodžiai: Bendrinė kalba; Jonas Krečinskis; Kirilika; Kirilikos rašmenys; Kirilinė ortografija; Knyga; Knygnešys; Laikraštis; Laurynas Ivinskis; Lotyniškos raidės; Motiejus Valančius; Spaudos draudimas; Stanislovas Mikuckis; Tomas Žilinskis; Book; Book-carrier; Cyrillic alphabet; Cyrillic orthography; Cyrillic script; Jonas Krečinskis; Latin letters; Laurynas Ivinskis; Lithuanian; Motiejus Valančius; Newspaper; Press ban; Prohibition; Standard language; Stanislovas Mikuckis; Tomas Žilinskis.

ENThe author of this article aims to define the main philological and socio-linguistic tendencies in development of the Cyrillic alphabet used by Lithuanians in Lithuania and Poland. After the unsuccessful Poland and Lithuania’s uprising against Russia in 1863, Russian authorities initiated certain radical changes in the cultural life of Lithuania. One of them was the use of printed Latin words in the Lithuanian language and the forced introduction of the Cyrillic alphabet to be used instead of them (the Lithuanian press ban lasted from 1864 to 1904). Catholic Lithuania had used the Latin alphabet (or its Gothic version) for more than three centuries, therefore, these efforts to introduce another alphabet was an unexpected decision for the majority of Lithuanians. The statistics demonstrates that over the 40 years’ ban, about 60 Lithuanian books printed in the Cyrillic alphabet were published. It is a very small number bearing in mind the number of residents and their increasing literacy. The number of Lithuanian books and brochures (excluding periodic press) printed in Latin alphabet reached almost four thousand. The research of the above books printed in the Cyrillic alphabet in the Lithuanian historiography is of secondary nature, therefore, this work is very relevant. The author analyses the books written in Cyrillic alphabet, which differ in their orthography. The scientist distinguishes at least four stages in development of Lithuanian Cyrillic writings.

• Komunikacija / Communication
• Kalbotyra / Linguistics
• Literatūrologija / Literary Studies
• Istorija / History