Kitokios tikrovės ilgesys, arba romantizmo apraiškos Nijolės Miliauskaitės eilėraščiuose

• Gimtasis žodis. 2002, Nr. 11, p. 36-40, 44
• Gimtasis žodis. 2002, Nr. 12, p. 31-37, 45
• Gimtasis žodis. 2003, Nr. 1, p. 29-36, 47

LTStraipsnių cikle analizuojami Nijolės Miliauskaitės eilėraščiai iš rinktinės „Sielos labirintas“ (1999), kurią galima perskaityti kaip vieną (ir vientisą) keturių dalių knygą, savotišką poetinį romaną. Labirinto metafora čia reiškia ne tik žmogaus klaidžiojimą gyvenimo keliais, bet ir „centro“, vertybių, atramų, esmės ieškojimą. Pirmoje rinktinės dalyje „Uršulės S. portretas“ kuriamos veikėjos, nepritampančios prie tikrovės, silpnos ir beginklės, paveikslas, „ilgėjimos“ praėjusio laiko leidžia Miliauskaitės poetinę pasaulėjautą sieti su romantizmu. Antroje dalyje „Namai, kuriuose negyvensim“ laikas dviplanis: įtampos lauką kuria stiprus dabarties ir praeities kontrastas. Stiprėja žmogaus išgyvenimų dramatiškumas. Dabarties žmogus vaizduojamas gyvenantis „sergančiame“ pasaulyje, kur vertybių sistema baigia suirti. Grožio, idealo pasaulis veriasi per atminties prizmę žvelgiant į praeitį. Trečioje dalyje „Uždraustas įeiti kambarys“ girdėti beveik nepakitęs, tik kiek nuosaikesnis poetės balsas. Varijuojami tie patys motyvai: praeitis, vaikystė, namai, miestas. Miestas jau nebėra toks katastrofiškas. Su vaiko, vaikystės tema siejasi naujas poezijos motyvas – neišsipildžiusi motinystė. „Širdies labirintuose“ atsiranda naujas šilko įvaizdis, kuris siejamas su Rytų kultūra. Ekskursas Rytų kultūros, tautosakos, mitologijos link Miliauskaitės poezijoje nėra atsitiktinis. Yrant Vakarų kultūros atramai krikščioniškai moralei, atspirties taškų ieškoma kitur. Dėmesys kitiems kraštams, kitoms kultūroms, kaip ir dėmesys tautosakai, mitologijai – sąlyčio taškai su romantine pasaulėjauta.Reikšminiai žodžiai: Feministinis diskursas; Ilgesys; Nijolė Miliauskaitė; Poetika; Poezija; Romantizmas; Tikrovė; Įvaizdžiai; Šiuolaikinė lietuvių poezija; Contemporary Lithuanian poetry; Feminine discourse; Imagery; Longing; Nijolė Miliauskaitė; Poetics; Poetry; Reality; Romanticism.

ENFirst part of the article addresses the first collection The Labyrinth of The Spirit. The most important motifs of Miliauskaitė's poetry – the world of nature and that of culture as well as search for one's home – have been discussed. The second part of collection titled The Home Where We Will Not Be Living is a sore statement denoting the absence of possibility to have shelter in a hostile and contradictory world as well as bringing Miliauskaitė's poetical sensation closer to the poetical understanding of the "generation of the humiliated" (A. Mackus, L. Sutema). The closing part of a series of articles on Miliauskaitė': poetry collections. An excursus towards the Eastern Civilisation has been discussed in detail. The focus on the Eastern Civilisation, folklore and mythology is denominated as a manifestation of her romantic disposition. [text from author]