Adomo Stuobrio "Kalbamokslis lietuviškos kalbos"

LTStraipsnyje aptariama mažai žinoma XX a. pradžios lietuvių kalbos gramatika, parašyta Adomo Stuobrio (tikroji pavardė – Adomas Sketeris), „Kalbamokslis lietuviškos kalbos“. Tai vienas iš nedaugelio XX a. pradžios pojablonskinių lietuvių kalbos vadovėlių, chronologiškai jis yra antrasis po Petro Kriaušaičio (Jono Jablonskio) „Lietuviškos kalbos gramatikos“ (1901). Tai vienas bandymų pirmaisiais XX a. metais tenkinti poreikius asmenų, norinčių pramokti lietuvių kalbos rašybos, gramatikos ir sintaksės pagrindų. Pateikiama „Kalbamokslio“ medžiaga yra gana gausi, tačiau statiška ir anonimiška, be tarminio konteksto. Autorius bemaž nenurodo tarminių variantų ir nekelia jų atrankos ar vertinimo tikslo bei uždavinio. Rašomosios kalbos norminimo orientacija „Kalbamokslis“ ne tik nepralenkė J. Jablonskio „Lietuviškos kalbos gramatikos“ (1901), bet ir nekėlė jokių norminamųjų tikslų. Kalbamokslis savo fonetikos ir gramatikos turiniu artimas „Lietuviškam kalbamoksliui kun. K. Jauniaus Baltiko padangėje 1897“. Nors „Kalbamokslis“ parašytas išėjus Petro Kriaušaičio „Lietuviškos kalbos gramatikai“ (Tilžė, 1901), pastarosios įtakos nematyti. Orientuodamasis į platesnį skaitytojų ratą, A. Sketeris pateikia daugiau žinių iš žodžių darybos, rašo apie svetimžodžių aplietuvinimą, nagrinėja leksinės stilistikos dalykus. Gramatikos žinioms įtvirtinti pateikia pratimų ir kitokių užduočių, tuo pabrėždamas mokomąjį „Kalbamokslio“ pobūdį.Reikšminiai žodžiai: Gramatika; Lietuvių kalbos gramatikos pagrindai; Lietuvių kalbos mokymas; Lietuvių kalbos rašyba; Lietuvių kalbos vadovėlis; Morfologija; Rašyba; Sintaksė; Skoliniai; Skolinys; Vadovėlis; Žodžių daryba; Grammar; Lithuanian Language Teaching; Lithuanian basic grammar; Lithuanian orthography; Loanword; Loanwords; Morphology; Orthography; Syntax; Textbook; Textbook of the Lithuanian language; The textbook; Word formation.

ENThe article examines a little-known Lithuanian grammar of the early 20th c. by Adomas Stuobris (real name: Adomas Sketeris) entitled “Kalbamokslis lietuviškos kalbos” [Teacher of the Lithuanian Language]. This is one of few post-Jablonskis textbooks of the Lithuanian language of the early 20th c. Chronologically, it is the second after “Lietuviškos kalbos gramatika” [Lithuanian Grammar] (1901) by Petras Kriaušaitis (Jonas Jablonskis). This was one of the attempts in the first years of the 20th c. to satisfy needs of persons who wanted to learn the basics of Lithuanian orthography, grammar and syntax. The material presented in “Kalbamokslis” is quite plentiful, yet static and anonymous, with no dialectal context. The author hardly indicates dialectal variants or establishes a purpose and task of their selection or evaluation. “Kalbamokslis” not only failed to surpass “Lietuviškos kalbos gramatika” (1901) by J. Jablonskis in the orientation of standardisation of the written language, but also did not set any goals of standardisation. In its content of phonetics and grammar, “Kalbamokslis” is similar to “Lietuviškas kalbamokslis kun. K. Jauniaus Baltiko padangėje 1897” [Textbook of the Lithuanian Language in the Sky of Priest K. Jaunius Baltikas 1897]. Although “Kalbamokslis” was written after the publication of “Lietuviškos kalbos gramatika” (Tilsit, 1901) by Petras Kriaušaitis, it was not influenced by the latter. Targeting a wider circle of readers, A. Sketeris provides more information on word composition, speaks about Lithuanianisation of loanwords and looks at issues of lexical stylistics. In order to solidify grammatical knowledge, A. Sketeris provides exercises and other assignments, thus emphasising the educational nature of “Kalbamokslis”.

• Edukologija / Education
• Kalbotyra / Linguistics