Lietuvos kūno kultūros mokytojų pasirengimas taikyti naujas mokinių fizinio ugdymo idėjas

LTStraipsnyje aptariamos šalies kūno kultūros mokytojų profesinės ir specialiosios kompetencijos bei teorinės prielaidos jas tobulinti. Pagrindinis tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa. Tyrimo duomenys interpretuojami remiantis Lietuvos ir užsienio mokslininkų atliktais tyrimais, valstybiniais švietimą reglamentuojančiais dokumentais. Tyrimas parodė, kad Lietuvos kūno kultūros mokytojai pakankamai gerai vertina savo profesinius gebėjimus, o ypač gerai – bendravimo su mokiniais ir kolegomis gebėjimus. Prasčiausiai mokytojai vertina savo gebėjimą naudoti informacines technologijas, silpnai – sveikatos kompetenciją apibūdinančius gebėjimus. Kaimo vietovėse dirbantys kūno kultūros mokytojai prasčiau vertina savo kompetencijas, susijusias su pasirengimu taikyti naujas mokinių fizinio ugdymo idėjas. Jie jaučia didesnį ir specialiųjų kūno kultūros gebėjimų stygių. Darbo stažas ir lytis turi mažai įtakos vertinant savo profesines kompetencijas. Moterys geriau negu vyrai vertina savo gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti su mokinių tėvais, o vyrai geriau nei moterys – gebėjimą organizuoti mokinių sportinę veiklą ne mokykloje. Silpniausiai individualizuoti mokinių fizinį krūvį per kūno kultūros pamokas, objektyviai vertinti pažangą skatinant mokinio pasiekimus, pamokas vesti lauko sąlygomis žiemą sekasi iki penkerių metų darbo stažą turintiems kūno kultūros mokytojams, bet jie geriausiai vertina savo gebėjimą naudoti informacines technologijas.Reikšminiai žodžiai: Kompetencija; Tobulinimas; Įžvalgos; Competence; Development; Insights.

ENThe article discusses professional and special competences of teachers of physical training in the country and theoretical preconditions for improving competences. The main method of the research is an anonymous questionnaire survey. The data of the research is interpreted on the basis of research conducted by Lithuanian and foreign scientists, and state documents regulating education. The research shows that teachers of physical training in Lithuania evaluate their professional competences quite well and their abilities to communicate with their pupils and colleagues particularly well. Teachers give the worst assessment to their ability to use information technologies and the weak one to abilities describing their health competence. Teachers of physical training in rural areas evaluate worse their competences related to their readiness to apply new ideas of physical education of pupils. They also feel a notable lack of special competences of physical training. Seniority and gender have little impact on the assessment of one’s professional competences. Women evaluate their ability to communicate and cooperate with pupils’ parents better than men and men assess their ability to organise schoolchildren’s extracurricular sports activities better than women. Teachers of physical training with seniority under 5 years have the weakest competences in individualising physical load for pupils during lessons of physical training, in objectively evaluating pupils’ progress to encourage their achievements and in teaching lessons outside in winter. However, they give the best assessment to their ability to use information technologies.