LTStraipsnyje analizuojamos Lietuvos Respublikos pralaimėtos Europos žmogaus teisių teisme bylos ir aptariami sprendimuose prieš Lietuvą iškelti probleminiai Lietuvos teisės ir praktikos aspektai. Lietuva šiame teisme pralaimėjo 10 bylų, vienoje byloje pasiektas taikus susitarimas, o vienoje byloje Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimo nebuvo nustatyta. Taip pat siekiama atskleisti Lietuvos teisės kitimą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos kontekste bei panagrinėti Lietuvos perspektyvas. Svarbu yra tai, kad straipsnyje aptariami ne tik Lietuvos teisės praktikos probleminiai aspektai, bet kartu pateikiama ir atitinkamų Konvencijos nuostatų aiškinimo praktika bei jos dėka išplėtoti principai, turį esminę reikšmę suvokti Lietuvos problemas. Taip pat iškeliamos dabar egzistuojančios Lietuvos teisės aktų problemos ir galimi žmogaus teisių pažeidimai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Europos Žmogaus Teisių Teismas (European Court of Human Rights); Lietuvos teisės aktai; Žmogaus teisių pažeidimai; European Court of Human Rights; Lithuanian legal acts; Human rights violations.
ENIn the article the author analyses the cases against Lithuania in the European Court of Human Rights, in which the decisions against Lithuania are taken. Lithuania lost 10 cases in Strasbourg, in one case the friendly settlement was reached and in one case the European Court did not find the violation of the Convention. The author pays the main attention to the problematic aspects of Lithuanian laws and practice, analyses the jurisprudence of the European Court of Human Rights in the light of Lithuanian problems, states some problems concerning the Lithuanian legislation at the moment and future possible cases in Strasbourg. In the article the jurisprudence of the European Court of Human Rights is taken into account. The author tries to find the application of the provisions of the Convention what are related to the Lithuanian problems. The questions - can be preventive detention justified according to Art. 5 of the Convention (Jėčius v. Lithuania case), is it possible to open the correspondence of the accused person (Valašinas and Puzinas cases v. Lithuania), is it legal to keep the person in the prison for 5 years without the decision of the Court (Stašaitis case), etc. - have been analysed in the light of Strasbourg jurisprudence. The cases - Daktaras v. Lithuania, Šleževičius v. Lithuania, Butkevičius v. Lithuania - were very deeply discussed in the society of Lithuania and from negative point of view, but from the practise of the European Court of Human Rights - such decisions were expected and they were not a surprise for persons who know the jurisprudence of the Court in Strasbourg. The idea of the author - we have to learn from the decision, taken by the European Court of Human Rights against Lithuania. We have an obligation to try to prevent the cases coming to Strasbourg in harmonising the laws and practise of Lithuania to the European standards. [From the publication]