LTLaiduojant vietos savivaldos teisę, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nenurodyta, kokia šios teisės paskirtis, esmė, santykis su žmogaus ir piliečio teisėmis, teisminės gynybos apimtis. Visa tai turi teorinę bei praktinę reikšmę vertinant naujų savivaldybių įsteigimo 2000 metais konstitucingumą, pastarųjų metų savivaldybių ir Vyriausybės ekonominio pobūdžio nesutarimus bei bandymus juos spręsti administraciniame teisme (remiantis Konstitucijos 122 straipsnyje įtvirtinta savivaldybių teisminės savigynos garantija ir nepaisant, kad ginčai dėl Vyriausybės sprendimų įstatymiškai nepriskiriami administracinių teismų kompetencijai). Manytina, kad Konstitucijos 122 straipsnyje numatyta savivaldybių tarybų teisė yra absoliuti įstatymų leidėjui. Jam draudžiama kaip nors apriboti savivaldybių galimybes kreiptis j teismą, kurio kompetencija nustatoma įstatymu. Išimtis - Konstitucinis Teismas, kurio kompetencija nustatyta Konstitucijoje. Šiuo požiūriu įstatymų leidėjas nepažeidė Konstitucijos 122 straipsnio, apribodamas savivaldybių ir kitų asmenų galimybes ginčyti Vyriausybės nutarimus administraciniame teisme, nes pastarųjų teisėtumo kontrolė priskirtina Konstitucinio Teismo kompetencijai. Apskritai, manytina, kad Lietuvos savivaldybių asociacija iš esmės labiau pajėgi spręsti savivaldybių ir Vyriausybės nesutarimus nei administracinis teismas, objektyviai nepajėgus išsamiai ir nešališkai spręsti apie administracinių sprendimų teisėtumą pagal jų ekonominį tikslingumą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vietos savivalda; Lietuvos Respublikos Konstitucija; Local authorities; Constitution of the Republic of Lithuania.
ENWhen certifying the law of local self-governance, the Constitution of the Republic of Lithuania does not specify the purpose of this law, its sense and relation with human and citizens’ rights as well as the scope of its legal defence. All this has theoretical and practical significance when evaluating the constitutionality of establishment of new municipalities in 2000, recent economic disagreements between municipalities and the Government and attempts to resolve them in administrative tribunals (as per the right of municipalities to apply to court regarding the violation of their rights as specified in Article 122 of the Constitution and irrespective of the fact that disputes over resolutions of the Government are not considered to be within the competence of administrative courts). It is considered that the right of municipal councils specified in Article 122 of the Constitution is absolute for the legislator. It is prohibited in any manner to restrict municipalities’ rights to go to court the competence of which is specified by the law. The Constitutional Court is the exception. Its competence is specified in the Constitution. In this regard, the legislator did not violate Article 122 of the Constitution by restricting possibilities of municipalities and other persons of disputing Government resolutions in the administrative tribunal, since control of the lawfulness of these resolutions is within the competence of the Constitutional Court. In general, it is considered that the Association of Lithuanian Municipalities is more competent in solving disputes between municipalities and the Government than the administrative tribunal, which is objectively incapable of making an independent decision about the lawfulness of administrative decisions.