Vilniaus gyventojų kalbinis elgesys

LTKoks yra dabartinio Vilniaus gyventojų kalbinis elgesys, kalbų mokėjimas ir vartojimas, taip sparčiai kintant Lietuvos visuomenei, politinei, ekonominei situacijai? Kokie ryškiausi ekolingvistiniai pokyčiai nepriklausomos Lietuvos sostinėje per pastaruosius keliolika metų? Kuo Vilniaus gyventojų kalbinė laikysena skiriasi nuo kitų Lietuvos vietų? Straipsnyje bandoma atsakyti į tuos klausimus bei apžvelgti pačių Vilniaus gyventojų deklaruojamą kalbinį elgesį, remiantis paskutiniojo, 2001 metų, Lietuvos Respublikos gyventojų surašymo' ir specialios 2004 metais atliktos apklausos duomenimis. Apibendrinant Vilniaus gyventojų kalbų mokėjimo ir vartosenos apžvalgą, būtina pabrėžti tai, jog Vilniaus ekolingvistinė situacija gana ryškiai skiriasi nuo visos Lietuvos padėties. Nors duomenys, kuriais naudojamasi, tėra pačių gyventojų deklaravimas apie jų mokamas ir vartojamas kalbas, vis dėlto galima teigti, kad Vilniaus gyventojų kalbinis repertuaras yra daug platesnis negu kitų Lietuvos vietų gyventojų. Būtina pabrėžti, jog sovietmečiu Vilniuje visose sferose plačiai vartota rusų kalba ir dabar tebevaidina svarbų vaidmenį. Rusiškai neretai kalbama darbe, su draugais ir pažįstamais, jeigu jie nelietuviai. Rusų kalba Vilniuje kur kas dažniau nei kitur Lietuvoje net ne rusų tautybės piliečių pripažįstama gimtąja kalba. Nuo nepriklausomybės atkūrimo Vilniuje vis stiprėja lietuvių kalbos pozicijos ir lietuvių kalbos vartojimas. Reikšminga vilniečių gyvenime ir lenkų kalba, kurią Vilniuje geriau negu kitose Lietuvos vietose moka visų etninių grupių atstovai. Vilniaus gyventojai išsiskiria ir geresniais užsienio kalbų mokėjimo rodikliais.Reikšminiai žodžiai: Etninis identitetas; Gimtoji kalba; Kalbinis elgesys; Kalbos mokėjimas ir vartojimas; Sociolingvistinis tyrimas; Ethnic identity; Language behaviour; Language skills and usage; Linguistic behaviour; Mother tongue; Sociolinguistic investigation.

ENThe aim of this paper is to review language behaviour and self declared language use of Vilnius inhabitants. The research data are drawn from the survey on local language use and attitudes carried out in 2004 and Lithuanian Census 2001. The findings show that in multilingual and multicultural settings of Vilnius more languages are known and used as compared with other Lithuanian regions. Lithuanian is the most widely used language, followed by Russian which is known and widely used not only by Vilnius inhabitants of Russian origin. Considerable part of Vilnius inhabitants know and use Polish and foreign languages such as English and German. A relationship between mother tongue and ethnic identity in Vilnius is somewhat weaker that in other Lithuanian regions, i.e. declared mother tongue of an individual differs from the language of his ethnic group more often than elsewhere in Lithuania. [text from author]