"The Self", "the familiar" and "the other" in the narrative structure of American Lithuanian

LTStraipsnyje, lyginant naratyvinę Amerikos lietuvių ir „tikrosios“ lietuvių kalbos struktūrą, siekiama atskleisti, kodėl emigracijoje atsidūrusių tautiečių kalba ilgainiui ima skirtis nuo „tikrosios“ lietuvių kalbos ir grįžę į tėvynę jie patiria lingvistinę atskirtį. Tyrimas atskleidžia, jog šiuose dviejuose naratyvuose yra reikšmingų skirtumų. „Tikrojoje“ lietuvių kalboje aptinkama sudėtinga daugiasluoksnė struktūra su nuorodomis į „save“ ir „artimą“ bei „kitą“, kurioje juntama savęs, kaip vyraujančios visumos dalies, samprata. Amerikos lietuvių kalbos naracija smarkiai skiriasi tuo aspektu, jog joje nėra įtampos tarp tipiškumo ir individualumo, kuri paprastai išryškėja tekste. Paveldėtos kalbos atstovai nurodo į save ir artimą; jų kalboje „kitas“ susilieja su „artimu“ ir nebeegzistuoja kaip atskiras reikšminis vienetas. Konkretūs įvykiai ir dalykai, atspindėti Amerikos lietuvių kalboje, neturi atsvaros. Toks naratyvas tampa vienplaniu ir nutolsta nuo „tikrosios“ lietuvių kalbos atstovo kalbėsenos. Analizės rezultatai atskleidė socialinį faktoriaus reikšmę kalbos kitimui. Amerikos lietuvių kalbinė medžiaga leidžia daryti išvadą, jog dėl riboto kalbos vartojimo ribotomis aplinkybėmis Amerikos lietuvių bendruomenės atstovai tampa nebepajėgūs sukurti daugiasluoksnę naratyvo schemą, kurioje atsispindėtų „savo“ ir „kito“ sąveika.Reikšminiai žodžiai: Amerikos lietuviai; Amerikos lietuvių naratyvo struktūra; Asmeniniai pasakojimai apie "save" ir "kitą"; Kalbų kaita; Lietuvos lietuviai; Naratyvas; Paveldėta ir gimtoji lietuvių kalba emigracijoje; Sociolingvistinis interviu; Visuomeninė funkcija; American Lithuanian; Full Liothuanian; Heretage Lithuania and full Lithuanian; Language change; Narrative; Personal narratives of "the self," and "the other"; Social function; Sociolinguistic interviu; The narrative structure of American Lithuanian discourse.

ENThe article is aimed at revealing why language of Lithuanians in emigration eventually start differing from the “true” Lithuanian language and why after returning to Lithuania they are experiencing linguistic isolation by comparing narrative structure of Lithuanian language of American Lithuanians and of the “true” Lithuanian language. The study shows that these two narratives have significant differences. The “true” Lithuanian language has a multi-layered structure with references to “self”, “akin” and “other” with a comprehension of self as a part of dominating whole. Narration of the Lithuanian language of American Lithuanians is very different in that aspect since it lacks tension between typicality and individuality which usually becomes visible in texts. Representatives of inherited language refer to self and to akin; in their language “self” and “akin” merges and does not exist as a separate notional unit. Specific events and things reflected in the Lithuanian language of America Lithuanians do not have any offset. Such narrative becomes uniplanar and retires from an actual Lithuanian parlance. The results of analysis revealed a significance of social factor to changes in language. American Lithuanian linguistic material suggests a conclusion that due to limited language use in limited circumstances representatives of the American Lithuanian community are not able anymore to create a multifaceted narrative which could reflect an interaction between “self” and “other”.