Sublimity and nature: M. K. Čiurlionis's "Jūra"

LTStraipsnis tęsia XX a. devintame dešimtmetyje autoriaus pradėtą lietuvių muzikos tyrimų seriją. Darbas skirtas M. K. Čiurlionio kūrybai, jos ryšiui su romantizmo estetika, XIX a. pab. ir XX a. pr. muzikos raidos tendencijomis. Pirmiausia aptariama didingumo estetika ir romantizmui būdingos novatoriškos idėjos, atskleidžiančios gamtos didybę. Toliau aptariami muzikiniai gamtos vaizdiniai. Atskleidžiama, kad vėlyvojo romantizmo kompozitoriams jūra tapo įkvėpimo ir simbolinių prasmių šaltiniu. XX a. per. Claude’as Debussy ir M. K. Čiurlionis sukūrė muzikinius kūrinius, kuriuose perteikė jūrą. Straipsnyje glaustai aptariami M. K. Čiurlionis biografijos fragmentai, kurie siejasi su jūrai skirtu kūriniu. Detaliau analizuojama 1903–1907 m. sukurtos simfoninės poemos „Jūra“ kompozicija, dedikuota Varšuvoje gyvenusiai bičiulei ir globėjai B. Wolman. Wolmanų vasaros namuose Kryme M. K. Čiurlionis pirmą kartą pamatė Juodąją jūrą, pribloškusią savo platybe. Nuo tada jūra M. K. Čiurlionio kūryboje tapo amžinojo tapsmo simboliu. M. K. Čiurlionio kūrinį taip pat įkvėpė Richardo Strausso simfoninė poema apie Zaratustrą. Simfoniniam orkestrui skirtas M. K. Čiurlionio kūrinys buvo didelis pasiekimas jaunam kompozitoriui, kuris didingu kūriniu kreipėsi į Europos auditoriją. Pastaraisiais dešimtmečiais M. K. Čiurlionis buvo pripažintas vienu didžiausių XX a. muzikinių pranašų, atėjo laikas atskleisti ir simfoninės poemos „Jūra“ svarbą.Reikšminiai žodžiai: Didingumas; Didybės estetika; Gamta; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; R.Štrausas; Simfoninė poema "Jūra"; Simfoninė poema „Jūra“; Aesthetics of sublimity; M.K. Čiurlionis; M.K.Čiurlionis; Nature; R.Strauss; Simphony poem "Jūra"; Sublimity; Tone poem "Jūra"; Tone poem „Jūra“.

• Muzikologija / Musicology
• Menotyra / Arts