Geležies lydymo ir apdirbimo radiniai Lieporių 1-oje gyvenvietėje

LTLietuvos archeologijoje daug dėmesio skiriama geležies lydymo ir kalvystės technologijoms, o geležies lydymo verslo radiniams – mažiau. Todėl geležies gavybos eiga dažniau rekonstruojama pagal technologiją, o ne pagal radinius. Lieporių archeologinių paminklų komplekso 1-ojoje gyvenvietėje buvo surasta geležies lydymo vieta ir įvairūs radiniai, kurie suteikia galimybę rekonstruoti geležies lydymo proceso eigą. Straipsnyje keliamas tikslas interpretuoti visus šios gyvenvietės tyrinėjimų metu aptiktus radinius, susijusius su geležies lydymu. Radinių interpretacijai pagrįsti remiamasi laboratorinių tyrimų duomenimis, analogijomis iš kitų archeologijos paminklų tyrinėjimų ir Lietuvos bei kitų Europos kraštų tyrinėtojų darbais. Pirmieji radiniai, susiję su geležies lydymu Lieporiuose, buvo aptikti 1992 m., tačiau jų paskirtis paaiš­kėjo tik vėlesnių tyrinėjimų metu, vis daugėjant radinių. Atliktų tyrimų duomenys rodo, kad geležis Lieporių 1-oje gyvenvietėje būdavo lydoma IV–VII a. po Kr. Šioje gyvenvietėje geležies lydymo vietos pasirinkimą nulėmė geležies rūdos telkinys lomelėje, miško artumas. Lieporiuose būdavo išgaunama hidratinė geležies rūda. Tai daryta atviru būdu, kasant duobes žemės paviršiuje. 1992–2000 m. surasta ir ištirta 18 rūdos kasimo duobių, 4 šuliniai, kurių vanduo būdavo naudojamas rūdos plovimui, taip pat rūdos apdeginimo židinių ir rūdos smulkinimo įrankių. Geležiai lydyti naudota medžio anglis. Geležies dirbiniai būdavo gaminami specialioje kalvėje, naudojantis akmeniniais darbo įrankiais. Būdavo gaminami ginklai, darbo įrankiai ir įvairūs kiti dirbiniai.Reikšminiai žodžiai: Geležies amžius; Geležies gamyba; Geležies lydymas; IV-VII amžiai; Kalvė; Lieporiai; Lieporių 1-oji gyvenvietė; Medžio anglies deginimas; Rūda; Rūdnelė; Rūdos lydymas; Rūdos plovimas; Šuliniai; 4th-7th centuries; Burning of charcoal; Furnace; Iron Age; Iron production; Iron smelting; Lieporiai; Lieporiai Settlement 1; Lithuania; Ore; Smelting; Smithy; Washing of ore; Wells.

ENIn Lithuanian archaeology, much attention is paid to the technologies of iron smelting and blacksmithing, and less to the findings of the iron smelting business. Therefore, the process of iron extraction is more often reconstructed in accordance with technology, not with the findings. In the 1st settlement of Lieporiai complex of archaeological monuments, a place for smelting iron as well as various other discoveries, that make it possible to reconstruct the process of iron smelting, were found. The aim of the article is to interpret all findings, related to iron smelting, found during the exploration of this settlement. The interpretation of the findings is based on laboratory research data, analogies from other studies on archaeological monuments and works by researchers from Lithuania and other European countries. The first findings, related to iron smelting in Lieporiai, were discovered in 1992, but their purpose only became clear in subsequent researches, as the number of findings kept increasing. The data of the research carried out show that iron in the 1st settlement of Lieporiai was melted in the 4-7 centuries A.D. In this settlement, the choice of the place where the iron was melted was determined by the iron ore deposit and the proximity of the forest. Hydrated iron ore was produced in Lieporiai. It was done in an open way by digging pits on the surface of the Earth. In 1992-2000, 18 iron ore pits, 4 wells, the water of which was used for washing the ore, as well as ore burning fireplaces and ore crushing tools were found and investigated. Charcoal was used for iron smelting. Ironworks were produced in special smitheries, using stone tools. What was made was weapons, tools and various other articles.