LTŠi disertacija yra pirmasis Lietuvos istoriografijoje mėginimas nuosekliai nagrinėti Lietuvos sovietinės istoriografijos istoriją. Tyrimo metu buvo sukonstruota lietuvių sovietinės istoriografijos analizės metodika sintezuojanti aksiologinę bei fenomenologinę prieigas. Disertaciją sudaro įvadas, penkios dalys, išvados, šaltinių bei literatūros sąrašai ir priedai. Pirmoji darbo dalis skirta sovietinės lietuvių istoriografijos „išorinei“ ir „vidinei“ charakteristikai pateikti. Antrojoje ir trečiojoje disertacijos dalyse atskleidžiamas oficialaus sovietinės lietuvių istoriografijos diskurso formavimosi procesas bei šio diskurso viduje vykusios slinktys. Ketvirtoje dalyje pateikiama svarbiausių oficialaus sovietinės lietuvių istoriografijos diskurso produkuotų tekstų - Lietuvos istorijos sintezių - charakteristika laiko ir erdvės modelių aspektu. Penktoje dalyje aptariami sovietmečiu lietuvių istorikų vykdytuose feodalizmo socialinių-ekonominių santykių tyrimuose egzistavę kūrybiško operavimo F. Engelso bei K. Markso idėjomis atvejai. Penkios darbo dalys, kurių kiekvienoje nuosekliai įvedami ir svarstomi vis nauji oficialaus sovietinės lietuvių istoriografijos diskurso raidos, jo bendriausio pavidalo ir pastarajame pavidale pradėjusių užgimti alternatyvų, aspektai įgalino suformuluoti korektiškas sovietinės lietuvių istoriografijos apibrėžtis bei vertinimus. [Iš leidinio]
ENThis dissertation is the first attempt in historiography of Lithuania to provide consistent analysis of the history of the Lithuanian Soviet historiography. The research has resulted in the design of the methodology for analysis of the Lithuanian Soviet historiography combining the axiological and phenomenological approaches. The dissertation consists of an introduction, five parts, conclusions, references and annexes. The first part of the paper is devoted to the “external” and “internal” characteristics of the Lithuanian Soviet historiography. The second and the third parts of the dissertation reveal the process of official formation of the discourse of the Lithuanian Soviet historiography and shifts inside this discourse. The fourth part describes the key texts of the official discourse of the Lithuanian Soviet historiography – syntheses of the Lithuanian history – in terms of time and space models. The fifth part discusses cases of creative use of the ideas of Friedrich Engels and Carl Marx in studies of social economic relations in feudalism conducted by Lithuanian historians during the Soviet times. The five parts of the paper which all coherently introduce and consider new aspects of development of the official discourse of the Lithuanian Soviet historiography, its general form and alternatives rising from the last form allow formulating correct definitions and evaluations of the Lithuanian Soviet historiography.