Justino Marcinkevičiaus drama: istorija ir simbolinių reikšmių kaita

LTIstorinė epocha – reikšmingiausias matmuo Justino Marcinkevičiaus kūryboje. Norint autentiškai perskaityti Marcinkevičiaus tekstą, būtina atkurti jo pateiktą ir retoriką sąlygojusį istorinį kontekstą. Su istoriniu laiku itin susieti didieji Marcinkevičiaus draminiai kūriniai bei poemos. Draminėje trilogijoje „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“ išryškėja būdingiausios Marcinkevičiaus temos bei idėjos. Tai Lietuva, tauta, žemė ir ją dirbantis žmogus, žodis, kalba. Poeto kūryboje valstietiškoji žemė tartum kokį augalą natūraliai išaugina žodį, sukaupiantį „žemės dvasią“. Tačiau žodžio metafora poeto kūryboje reiškia ne tiek intelektualinę, pažintinę ar kūrybinę veiklą, kiek tautos egzistencinę patirtį, jos kultūrinę atmintį bei žemdirbio savimonę. Kalba ir žodis yra svarbiausia „Mažvydo“ (1977) tema, o šios poetinės dramos pagrindinis personažas, pirmosios lietuviškos knygos autorius Martynas Mažvydas įgyja įspūdingų kultūrinio herojaus bruožų. Straipsnyje dramos ištrauka interpretuojama pasirinkus svarbiausią idėjinį poemos motyvą – žodį; per jį atskleidžiama draminio teksto reikšmė. Žodis dramoje nukonkuruoja Dievą, tapdamas aukščiausiu etninės kultūros gyvybės ir dvasingumo simboliu. Mažvydo Katekizmas šiame kontekste netenka tiesioginės religinės paskirties, – jis tampa tik pasaulietinių humanistinių vertybių įtvirtinimo įrankiu. Ir Žodis čia – natūralistinio pasaulio organiškosios prigimties Logos. Dramatiška poemoje yra tai, jog lietuviško rašto kūrimas, sutapdamas su religinės praktikos tikslais, tampa dviprasmiškas ir net pavojingas tautos egzistencijai, jos laisvei.Reikšminiai žodžiai: Didaktika; Drama; Istorija; Justinas Marcinkevičius; Kaita; Kultūros interpretacija; Lietuvių dramaturgija; Personažas; Reikšmės; Simboliai; Simbolis; Didactic; Drama; History; Interpretation of culture; Justinas Marcinkevičius; Lithuanian dramaturgy; Meanings; Personage; Shift; Symbol; Symbols.

ENHistorical epoch is the most significant dimension in the creation of Justinas Marcinkevičius. In order to achieve authentic reading of the text by Marcinkevičius, the historical context which is presented by the poet and which caused rhetoric must be reconstructed. Major drama works and poems by Marcinkevičius are in particular closely linked with historical time. Drama trilogy Mindaugas, Mažvydas and Katedra reveal the most characteristic themes and ideas of the author, i.e. Lithuania, nation, land and land working individual, word, language. Peasant's land in the poet's works naturally grows a word like a plant, which embraces "the spirit of land". But the metaphor of word in the poet's works means existential experience of the nation, its cultural memory and farmer's consciousness rather than intellectual, cognitive or creative activities. Language and word represent the central theme of Mažvydas (1977), while the main character of this poetic drama, the author of the first Lithuanian book Martynas Mažvydas acquires impressive features of a cultural hero. An extract of the drama is interpreted in the article by choosing the central idea-based motif of the poem - word; by revealing the meaning of the drama text through it. The word in the drama conquers the God becoming the supreme symbol of ethnic culture life and spirituality. Mažvydas' Catechism in this context loses its direct religious purpose - it becomes a tool for establishing worldly humanistic values only. And the Word in the poem becomes the Logos of the organic origin of naturalistic world. Dramatic issue in the poem is the fact that creation of the Lithuanian writing, coinciding with the purposes of religious practice, becomes ambiguous and even dangerous for the nation's existence, its freedom.