Jurgos Ivanauskaitės prozos prieštaringumai

LTStraipsnyje apžvelgiami rašytojos Jurgos Ivanauskaitės prozos bruožai. 1985 m. autorė debiutavo prozos knygele „Pakalnučių metai“ (1985). Bendrame to meto prozos kontekste šalia gana tradicinių lietuvių prozos knygų debiutante atrodė novatoriška, įdomi. Mįslingi herojai, jų poelgiai, novelių siužetai bylojo, kad Ivanauskaitės kūryba – tai naujas žodis lietuvių prozoje. Antroji Ivanauskaitės knyga „Kaip užsiauginti baimę“ (1989) laikytina savotišku šios novatoriškosios kūrybos riboženkliu. Pasirodžiusi po „dainuojančios revoliucijos“, ji iš tikrųjų atspindėjo 9-ojo dešimtmečio pabaigos jaunimo pasaulėjautą ir nuotaikas. Vėlesniuose Ivanauskaitės kūriniuose – romanuose „Mėnulio vaikai“ (1988), „Pragaro sodai“ (1992), „Ragana ir lietus“ (1993), „Agnijos magija“ (1995), „Sapnų nublokšti“ (2000) – tokių pastangų pasigendama. Juose autorė, gana tiesmukai formuluodama egzistencines XX a. pabaigos jaunimo problemas ir ideologiją, iš tikrųjų labiau siekė patraukti ir šokiruoti panašias problemas išgyvenantį skaitytoją, o ne sukurti estetiškai originalų, patrauklų, kad ir netradicini prozos tekstą. Straipsnyje turinio ir formos motyvacijos požiūriu apžvelgiama romano „Ragana ir lietus“ struktūra. Nors romano kompozicija sudėtinga, tačiau jo struktūra, deja, vienaplanė, kaip ir vien idėjiškai ar vertybiškai angažuotų herojų charakteristikos, stinga metaforiškųjų teksto struktūrų. Vertinimo problema iškyla kaip tik dėl pažeistos vertybių sistemos – Ivanauskaitės romanai pretenduoja į aukščiausių vertybių įvardijimą, tačiau savo struktūra ir antiestetine forma šias vertybes paneigia.Reikšminiai žodžiai: Didaktika; Erotika; Feministinis diskursas; Jurga Ivanauskaitė; Kūryba; Lietuvių proza; Personažas; Prieštaringumai; Problematika; Tikrovė; Didactic; Discrepancies; Erotica; Feminine discourse; Jurga Ivanauskaitė; Lithuanian prose; Personage; Problems; Reality.

ENJurga Ivanauskaitė is a colourful and controversial figure in contemporary literary life. Her first and second books of novels "Pakalnučių metai" (Year of Lilies of the Valley), 1985; "Kaip užsiauginti baimę" (How to grow one's fear), 1989, promised a new feminine discourse in Lithuanian prose, J. Ivanauskaitė subsequent novels, however, "Pragaro sodai" (Gardens of Hell), 1992; "Ragana ir lietus" (A Witch and Rain), 1993; "Agnijos magija" (Agnija' magic), 1995; "Sapnų nublokšti" (Precipitated by Dreams), 2000 - reveal a world outlook and problems of the 20th century young man in rather forthright terms. These novels aim at attracting and shocking a reader, not creating an aesthetic, authentic prose text. A structure of the novel "Ragana ir lietus" most precisely discloses discrepancies of J. Ivanauskaitės prose. [text from author]