Mokyklinė lituanistika mokymo planuose : XX a. antroji pusė

LTStraipsnyje aptariama XX a. antroji pusės mokyklinė lituanistika mokymo planuose. Pirmuoju nepriklausomybės dešimtmečiu mokymo planas dar nėra stabilus – į pirmąsias gimnazijos klases susirenka nevienodo pasiruošimo moksleiviai, reikia mokyti kalbos, siekti raštingumo. Antruoju nepriklausomybės dešimtmečiu subręsta nauja inteligentijos karta. Lietuvos vidurinė mokykla reformuojama pasinaudojant Vakarų Europos patirtimi. Nusistovi mokymo planas, išleidžiamos naujos programos, lietuvių kalbos, lietuvių ir visuotinės literatūros vadovėliai, suburiami universitetinį išsilavinimą turintys literatūros mokytojai. Esmingų pokyčių vyksta prasidėjus antrajai tarybinei okupacijai. Okupacijos metu Lietuvos mokyklų mokymo planus, ypač lietuvių kalbos vietą juose, atidžiai stebėjo ir vertino išeivijos kultūros veikėjai. Straipsnyje nagrinėjama mokymo planuose atsispindinti lituanistika iki dabar. Akivaizdu, kad diskusijos dėl mokymo planų, skirtingų kalbos ugdymo sistemų, literatūrinio lavinimo krypties ir kitais klausimais tebesitęsia. Greitai keičiasi šalies socialinė kultūrinė, ekonominė, demografinė situacija, mokyklų reformos dokumentuose išsakyta siekiamybė ir mokyklos realybė tolsta. Prestižinė anglų kalba, pakeitusi buvusią neprestižinę rusų kalbą, braunasi į darželius, pradinę mokyklą, mokinių laisvalaikį, kultūrinius renginius. Gintis nuo rusifikacijos per kelis okupacijos dešimtmečius Lietuva buvo neblogai išmokusi. Nauji laikai reikalauja naujų sprendimų, naujų gimtosios kalbos, tautinės savasties saugojimo kelių.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių filologija vidurinėje mokykloje.ir planai; Lietuvių kalbos vidurinio ugdymo programos; Literatūrinis ugdymas; Mokymo planas, mokyklinė lituanistika, gimtoji kalba; Curricula, Lituanistikal school, the native language; Literary education; School Lithuanian philology; School programmes and plans.

ENIn Soviet Lithuanian school language training and especially literary education were determined by several factors: time assigned for Lithuanian philology, forms of ideological impact and real potentials to resist them. Most managers involved in educational system aimed at retaining the time assigned for Lithuanian philology, and programmers - at paying the least as possible tribute to conjuncture. From the post-war period up to the Restoration of Independence in the 5-11th forms 36-37weekly lessons were assigned for Lithuanian philology as well as in Lithuanian gymnasiums of the fourth decade. That was preconditioned by a longer, as compared with other former Soviet Republics, duration of secondary education which was achieved in hard and insistent attempts. [text from author]