Kai kurie Lietuvos įstatymų, politikos ir ideologijos aspektai

LTLietuvai, vykdančiai teisinės sistemos reformą, labai aktuali įstatymų leidybos dainos ir efektyvumo problema. Su jos analize susijęs pagarbos teisei, teisės taikymo institucijoms, o drauge ir visoms valstybės institucijoms siekio įgyvendinimas. Šis siekis, atrodytų, turi būti savaime suprantama valstybės politikos apskritai ir teisinės politikos sudedamoji dalis, tačiau iki šiol nėra pakankamai skiriama dėmesio politikos, ją formuojančių minčių, idėjų ir viso to atsispindėjimo Lietuvos teisės norminiuose aktuose. Straipsnyje analizuojamas ideologijos, politikos ir įstatymų leidybos santykis, atkreipiamas teisės teoretikų, praktikų ir įstatymų leidėjų dėmesys į su šiuo santykiu susijusias problemas. Marksistai traktavo ideologiją kaip klaidinančią idėjų sistemą. Ši samprata padarė įtaką ir šiuolaikinei ideologijai, nors jos apibrėžimai yra skirtingi. Skirtingai apibrėžiama ir politikos sąvoka. Apibendrinus galima teigti, kad ideologija apima minčių, idėjų sistemą, o politika – būdus ir priemones, šiomis idėjomis ir mintimis grindžiamus ir jas įgyvendinančius. Būtų naudinga skirti tris dalykus, susijusius su ideologija, politika ir norminiais teisės aktais: ideologiją; ideologines nuostatas, fiksuotas teisiniuose dokumentuose (programose, derybų pozicijose ir pan.), kurios yra politinės priemonės, padedančios įgyvendinti politinę ideologiją; kitus teisės norminius ir teisės taikymo aktus, kuriems programos, derybų pozicijos ir panašūs dokumentai turi ideologinį pobūdį.Pastarųjų pavyzdžių galima rasti Seimo ir Vyriausybės veikloje. Tačiau tai sunkiai pritaikoma LR Prezidento veikloje. Vis dėlto, remiantis šiais pavyzdžiais yra labai sunku nuspręsti dėl teisės politikos pranašumo buvimo bet kuriame administracijos lygyje, jeigu toks pranašumas yra, tai kokiu mastu. Vyriausybė pateikia savo veiklos programą. Seimas savo sprendimu pritaria arba atmeta programą. Seimo priimami nutarimai yra bendro pobūdžio teisės aktai. Kita vertus, neaišku, kokia tų nutarimų tikroji reikšmė – ar tai leidimas Vyriausybei dirbti ateityje ar pagarba ir padėka Vyriausybei už veiklą, tame tarpe ir teisės politikos srityje. Lietuvoje susiklostė tokia situacija, kai itin sunku pasakyti, kas formuoja ir įgyvendina teisės politiką Lietuvoje. Be abejo, tai neskatina pagarbos įstatymui ir negarantuoja teisės veiksmingumo. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Teisės aktai; Teisėkūra; Ideologija; Politika; Legal acts; Legislation; Ideology; Politics.

ENThe issue of harmonious legislation and the effectiveness of it is very urgent for Lithuania, which is implementing the reform of a legal system. The implementation of aspiration of respect for law, the application of law to institutions and taken together to all state institutions, in general, is linked with the analysis of it. It seems that this aspiration ought to be a natural part of a state policy, as well as a part of a legal policy, yet, up till now insufficient attention has been paid for the analysis of a legal policy, of a policy forming ideology and for the reflection of all this in legal acts of Lithuania. This article deals with some issues of ideology, policy and legislation in Lithuania, with the intent to attract attention of law theorists, practitioners and legislators. Marxists treated ideology as a misleading system of ideas. This notion influenced modern ideology, as well, although it is defined very differently. Politics is also defined very differently. Summarizing various notions of ideology, politics one may assume that ideology reflects various ideas, thoughts and politics reflects ways and means of implementation of these ideas and thoughts. Three subjects are useful to specify for the better understanding of the relation of ideology, politics and law: ideology as such; ideology attitudes, fixed in legal documents (in programmes, negotiation positions and the like), which are political means, implementing political means, implementing political ideology; other legal normative acts and law enforcement acts, programmes, negotiation positions and affiliate documents in relation to which are of ideological nature.The illustrations of the latter case could be found both in the activity of the Seimas and the Government. This statement could hardly be applicable to the activity of the president of the Republic. Yet, on the basis of these examples it is very difficult to decide on the presence of superiority of legal policy in any branch of the administration, and in case there is such a superiority, then to what extent. The Government authorizes the programme of its activity. Seimas approves or rejects this programme by means of its decisions. The decision of Seimas is a legal normative act of a general nature. It is different to judge, when evaluating the nature of this act, what is the real meaning of this decisions - is it a permission for the Government to act in the future or respect and consideration for the actions of the Government, the actions in the sphere of legal policy including. In fact the situation in legal acts of Lithuania is such, that it is very difficult to claim, who forms and implements judicial policy in Lithuania and this, without any doubt, does not promote respect for the law and does not guarantee the effectiveness of the law. [From the publication]