LTDisertacija yra pirmas istoriografijos mėginimas nagrinėti Lietuvos istorijos aktualinimo dokumentiniame kine ir televizijoje 1988–2005 metais procesą. Šios problematikos aktualumas visų pirma grindžiamas Lietuvos sociologų atliktais istorinės sąmonės tyrimais, parodančiais svarų elektorinės vaizdo kultūros vaidmenį Lietuvos visuomenės istorinės sąmonės formavime. Antra vertus, atminties vizualizacijos Lietuvoje tyrimus daro aktualiais ta aplinkybė, kad Lietuvoje viena iš audiovizualinės kūrybos prioritetinių temų yra istorija. Darbui naujumą teikia ne tik tyrimo objektas (Lietuvos istorijos aktualinimas Lietuvos dokumentiniame kine ir televizijoje 1988–2005 metų laikotarpiu), bet ir teorinės prieigos. Tyrimui pasirinkta Jörno Rüseno istorinės kultūros trijų (estetinės, politinės-etinės, pažintinės) dimensijų teorija leido atsisakyti istorijos mokslo kaip kritiko vaidmens istorijos populiarinimo formų atžvilgiu ir nagrinėti istorijos aktualinimą kaip estetinių, ideologinių ir istoriografinių veiksnių sąveikos kaitą. Tad disertacijos tikslas - atskleisti Lietuvos istorijos aktualinimą Lietuvos dokumentiniame kine ir televizijoje 1988–2005 metų laikotarpiu kaip estetinių, ideologinių ir istoriografinių veiksnių kintančią sąveiką. Pagrindinę tyrimo šaltinių grupę sudaro dokumentinio pobūdžio audiovizualinė produkcija (dokumentiniai filmai bei dokumentinės prigimties kultūros laidos), kurios didžioji dalis ligi šiol nesulaukė mokslininkų dėmesio. [Iš leidinio]
ENThe thesis is the first historiographical attempt to examine the process of updating of the history of Lithuania in documentaries and television in 1988–2005. The relevance of the problem is first of all based on the studies of historic consciousness, performed by Lithuanian sociologists and showing a significant role of electronic video culture in the formation of the historical consciousness of Lithuanian society. On the other hand, the studies of memory visualization in Lithuania are made relevant by the circumstance that one of priority topics of audiovisual creative in Lithuania is history. The thesis is a novelty both due to its subject (updating of the history of Lithuania in documentaries and television during the time period of 1988–2005) and its theoretical approach. Jörn Rüsen’s theory of the three dimensions of historical culture (aesthetic, political–ethical, cognitive), chosen for the study provided the possibility to refuse the role of science of history as that of a critic with regard to the forms of popularization of history and to analyze the updating of history as development of interaction of aesthetic, ideological and historiographical factors. Therefore the aim of the thesis is to reveal the process of updating the history of Lithuania in documentaries and television during the time period of 1988–2005 as a changing interaction of aesthetic, ideological and historiographical factors. The main group of sources for the study includes audiovisual production of the documentary character (documentaries and television shows on culture related subjects of a documentary character), the majority of which have still not attained any attention from scientists.