LTStraipsnyje analizuojama Vytauto Petkevičiaus literatūrinė pasaka „Molio Motiejus“. Knygos žanras įvardytas kaip alegorinis romanas, romanas-legenda, romanas-parabolė. Lemtingasis meninio savitumo bruožas – folkloriškumas, pabrėžtinai tautosakinis stilius. V. Petkevičius nejungia liaudiškų siužetų ar motyvų į naują vienumą; jo siužetas yra iš principo originalus, tad ši pasaka skirtina ne prie folkloriškųjų, bet prie originaliųjų. Folkloro panaudojimas nėra vienaprasmis. Pirmas, paviršinis klodas – tai ornamentika. Rašytojas kūrinį skirsto ne į skyrius, o į pagraudenimus. Tautosakos citatos (patarlės, dainų fragmentai) – kiekvieno skyriaus (pagraudenimo) epigrafai. Motiejaus paveikslas recenzentų siejamas su liaudies padavimais apie milžinus. Siužete bemaž nėra nuorodų, jog tai milžinas savo ūgiu, eksploatuojama tik antgamtinė jo fizinė jėga. Petkevičiaus kūrinys kalba apie pasipriešinimą tironijai, kartu ir kvailybei, bukagalviškumui, absurdui apskritai. Pagrindiniai veikėjai ilgainiui tampa veikėjais emblemomis, alegorijomis; personažais tampa ir abstrakčios sąvokos (Tiesa ir Meilė). „Molio Motiejus“ savo pasirodymo metu turėjo aštrią, tuomet beveik neįsivaizduojamo drąsumo potekstę. Kūrinio meninis branduolys yra legenda apie Spūdą, apie Vorutos įkūrimą, apie nuolatines krašto okupacijas. Naivu manyti, jog oficialieji kritikai jos neįžvelgė. Akivaizdu, kaip jie stengėsi ją nutylėti, „neišduoti“ autoriaus. Petkevičiaus knyga padeda mąstyti ir kalbėtis su mokiniais ne tik apie praeitį, bet ir apie dabartį, tą „ateities alegoriją“, kuri tam tikra prasme tapo mūsų dabartimi.Reikšminiai žodžiai: Alegorija; Didaktinė prigimtis; Fokloriškumas; Tautosaka; Lietuvių vaikų literatūra; Literatūrinė pasaka; Literatūrinės pasakos; Pasakojimas; Vytautas Petkevičius; Žanras; Allegory; Didactic nature; Fokloristics; Folklore; Genre; Literary fairy tale; Literary tale; Lithuanian children's literature; Narration; Vytautas Petkevičius.
ENKęstutis Urba in his article gives an analysis of Vytautas Petkevičius' literary fantasy "Clay Motiejus - King of People" (1978), emphasizes its publicistic nature. Furthermore, he underlines the idea that was not disclosed by the first reviewers of that book, i. e. the most essential element in this tale is allegorical portrayal of mechanism of Lithuanian historical fate - occupation. [text from author]