Sakytinės kalbos mokymas, arba pamąstymai apie pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos egzaminą

LTStraipsnyje rašomi pamąstymai apie pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos egzaminą, pagrįsti mokytojų išsakytu nerimu dėl dešimtokų lietuvių kalbos egzamino žodžiu užduočių bei vertinimo principų. Mokytojams kėlė nerimą klausimai: kaip rengti mokinius šiam egzaminui, kaip padėti jiems nugalėti pirmojo egzamino žodžiu baimę, kokias temas derėtų parinkti, kad mokiniai galėtų parengti prasmingą interviu, ir pan. Kalbėti apie sakytinės kalbos ypatumus ir jos mokyti(s) iš tiesų svarbu: kiekvienam iš mūsų daug dažniau tenka bendrauti žodžiu, o ne raštu. Visi jaučiame, kad visuomenės gyvenimo demokratėjimas verčia vis didesnį dėmesį skirti iškalbos menui. Tiesioginės radijo, televizijos laidos, mitingai parodė, kad neretai nemokama ne tik raiškiai ir argumentuotai reikšti savo mintis, bet ir įsiklausyti į kitų nuomonę. Kita vertus, retai sakytos tiesioginės kalbos (ar dar prisimename, kad radijas ir televizija paprastai transliuodavo tik laidų įrašus – montažus?) tarsi atpratino žmones skirti, kad rašytinis ir sakytinis tekstai yra skirtingi ne tik savo forma, bet ir santykiu su adresatu. Todėl neretai net puikiausias tekstas, „verčiamas“ į sakytinę kalbą, neskamba, klausytojų yra sunkiai suprantamas. Straipsnyje išryškinamos pagrindinės problemos: 1) kas atsakingas už tai, kad mokiniai įgytų reikiamus sakytinės kalbos įgūdžius; 2) kokia mokomoji veikla turi padėti pagrindus mokinių iškalbai; 3) kokie mokytojų sakytinės kalbos įgūdžiai; 4) kas ir kaip parengė mokytojus, kad jie galėtų mokyti sakytinės kalbos.Reikšminiai žodžiai: Komunikacinių gebėjimų ugdymas; Lietuvių kalbos egzaminas; Lietuvių kalbos mokymas(sis); Pagrindinė mokykla; Reglamentuota kalba; Sakytinė kalba; Compulsory school; Development of communicative skills; Lithuanian language examination; Reglamented speaking; Spoken language; Teaching Lithuanian language.

ENThe article deals with a serious problem - the reasons why schoolchildren are not able to speak fluently and correctly. As tests have been getting more popular at school recently, schoolchildren have no possibility to develop skills of the spoken language. The authoress gives an analysis of reason and motives and offers ways of getting pupils into the habit of expressing thoughts aloud. To her mind, this should be a concern not only of a Lithuanian philologist, but of all school society as well. On the other hand, a good wish is not sufficient, the adequate text-books are obligatory. [text from author]