Lietuvos statutas Kairiakrantėje Ukrainoje

LTIstorinei Lietuvos teisei ilgiausiai buvo lemta išlikti Ukrainoje. Rusijos caro 1840 m. birželio 25 d. įsakas, panaikinęs Lietuvos Statuto ir kitų Lietuvos-Lenkijos teisės šaltinių galiojimą imperijos Vakarų gubernijomis paverstose buvusiose LDK žemėse, nelietė Kairiakrantės Ukrainos, dar vadintos Mažarusija. Nedideliame anklave, nuo 1802 m. susidėjusiame iš dviejų – Černigovo ir Poltavos – gubernijų, Lietuvos Statuto normos galiojo net XX a. pradžioje. Kairiakrantė Ukraina, savo laiku įėjusi į LDK sudėtį, paveldėjo istorinę Lietuvos teisę, kuri, jai tapus sudedamąja Rusijos dalimi, laikui bėgant transformavosi į šioje Ukrainos dalyje likusias galioti teisės išimtis, kildinamas iš Trečiojo Lietuvos Statuto. Panaikinus 1840 m. po Lietuvos-Lenkijos padalijimo Rusijai tekusiose žemėse Lietuvos Statuto galiojimą, šios Kairiakrantės Ukrainos teisės išimtys, taigi – Lietuvos Statuto fragmentai, įtraukti kaip atskiri straipsniai į Rusijos imperijos įstatymų sąvado X tomą. Šis retas ir įdomus reiškinys teisės istorijos literatūroje tėra labai mažai ištirtas. Straipsnyje, remiantis teisės šaltiniais ir esama specialiąja literatūra, siekiama aiškintis Lietuvos Statuto tapsmą galiojančiu Kairiakrantės Ukrainos teisės šaltiniu, kai kurių jo normų perkėlimą į Rusijos imperijos įstatymų sąvadą, tų normų pobūdį.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Statutai; Ukraina (Ukraine); Černigovas; Poltava; Lithuanian Statute; Tchernigov; Poltava.

ENHistorical law of Lithuania managed to survive longest in the Ukraine. The Decree of the Russian Tsar of 25 June 1840 on abolishing the validity of the Lithuanian Statute and other Lithuanian-Polish legal sources in the former lands of the Grand Duchy of Lithuania which were turned by the Empire into Western Governorates, did not apply to the Left-Bank Ukraine, also called the Little Minor Russia. The clauses of the Statute of Lithuania survived in the little enclave, which from 1802 consisted of two Governorates - of Chernihiv and Poltava, until early 20th Century. The Left-Bank Ukraine, which was a part of the GDoL in the past, inherited historical law of Lithuania, which once it became a part of Russia, gradually transformed into legal exceptions originating from the Third Statute of Lithuania which remained in effect in the part of the Ukraine in question. Upon abolishment of the validity of the Statute of Lithuania in the lands that were annexed to Russia after the division of Lithuania-Poland in 1840, the legal exceptions of this Left-Bank Ukraine, i.e. fragments of the Statute of Lithuania, were included as separate articles into the Volume X of the Code of Laws of the Russian Empire. This rare and curious fact in the literature of law history is lacking exhaustive research. By referring to legal sources and the special literature available, the author of the article tries to discuss the transformation of the Statute of Lithuania into the effective legal source of the Left-Bank Ukraine, transposition of some of its norms into the code of laws of the Russian Empire, type of those norms.