Naujo baudžiamojo proceso kodekso projekto koncepcija ir sistema

LTStraipsnyje nagrinėjamas Baudžiamojo proceso kodekso projektas (toliau - Projektas) - naujo, originalaus, nacionalinio įstatymo projektas. Pasak autoriaus, jame išliko 1961 m. Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų, kurios Baudžiamojo proceso kodekse (toliau - BPK) buvo įtvirtintos po 1990 metų arba veikė ir tarybiniu laikotarpiu, tačiau daugiausia tai buvo procedūrinės normos, turinčios europietiško universalumo bruožų. Projektas buvo rengiamas atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, turinčias principinę procesinę reikšmę, 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas kriminalinės justicijos ir baudžiamojo proceso klausimais. Straipsnyje pateikiamas procesinės formos naujoviškumas Projekte, kurį galima apibūdinti įvairiais požymiais, kuriuos apibendrintai galima suvesti į tris pagrindinius dalykus: 1) proceso optimalumas, 2) asmens teisių apsauga, 3) diskrecinis pradas. Projektas susideda iš dešimties dalių. Jose numatyti procesiniai institutai arba tam tikrų normų kompleksai, sujungti gimininga idėja. BPK sistemiškumas pasireiškia tuo, kad jo dalys viena kitą sąlygoja ir tarpusavyje susijusios. Tokios sąveikos dėka procesiniai institutai pajungiami pagrindinei idėjai - įgyvendinti teisingumo uždavinius. Antra vertus, sistemiškumo pradas įstatyme iškelia ir kriminalinės justicijos įstaigų (prokuratūros, policijos ir teismo) veiklos koordinavimo būtinybę. Autoriaus manymu, kažkada buvusi gana griežta teisėsaugos įstaigų koordinacija davė ir teigiamų rezultatų kovojant su nusikalstamumu.Reikšminiai žodžiai: Baudžiamojo proceso kodeksas; Baudžiamasis įstatymas; Criminal Procedure Code; Criminal law.

ENThe draft Criminal Procedure Code (hereinafter referred to as the Draft), i.e. draft of the new, original, national law is discussed in the article. According to the author, it has the clauses of the Criminal Procedure Code of 1961 preserved, which in the Criminal Procedure Code (hereinafter referred to as CPC) were laid down after 1990 or were in effect during the soviet period, but they were mostly procedural standards with European universality features. The Draft was drawn taking into consideration the clauses of the Constitution with principal procedural relevance, the European Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms 1950, recommendations of the Committee of Ministers of the Council of Europe on criminal justice and criminal procedure. The article introduces novelty of the procedural form in the Draft, which can be described by three properties that can be summarised into three key things: 1) optimum process, 2) human rights protection, 3) discretionary origin. The Draft consists of ten parts. They stipulate procedural institutes or complexes of certain norms linked by related idea. Systematic nature of the CPC manifests itself through the fact that its parts determine one another and are interrelated. Such link between the parts enables subjecting procedural institutes to the main idea - fulfilment of justice tasks. On the other hand, the origin of systematic nature in the law raises also the necessity for coordination activities between criminal justice institutions (prosecutor's office, police and court). The author believes that once rather strict coordination of law enforcement institutions brought also positive results in fight against crime.