Imunitetas ir administracinio poveikio priemonės

LTStraipsnyje nagrinėjamas tam tikrų subjektų imunitetas ir jį pažeisti galinčios administracinio poveikio priemonės. Administracinio poveikio priemonės apima administracines kardomąsias ir prevencines (įspėjamąsias) priemones bei administracines nuobaudas, kurios nėra absoliučiai vienodos pagal galimybę (grėsmę) riboti asmenų, kuriems jos taikomos, laisvę. Imunitetas - procesinė užkarda arba ypatinga asmens (judėjimo) laisvės garantija, skirta užtikrinti nenutrūkstamą politikų ir teisėjų įgaliojimų įgyvendinimą ir kartu sklandų Seimo, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo ir kitų teismų funkcionavimą. Straipsnyje daroma išvada, jog Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro 1999 m. įsakymu patvirtintos Instrukcijos 89 punktas neatitinka Konstitucijos 62 straipsnio antrosios dalies ir 100 straipsnio ta dalimi, kurioje jis leidžia Seimo ir Vyriausybės nariui bendra tvarka taikyti visas administracinio poveikio priemones, neatsižvelgiant, ar jos gali suvaržyti politikų judėjimo laisvę. Pasak autoriaus, administracinės atsakomybės požiūriu įstatymų leidėjas nevienodai apibrėžė Seimo narių ir Konstitucinio Teismo teisėjų neliečiamybę, kuri pagal Konstituciją yra vienoda. Taigi Konstitucinio Teismo įstatymo 8 straipsnio antrosios ir trečiosios dalies (taip pat jas pažodžiui pakartojančios Instrukcijos 90 punkto antrosios pastraipos) ir Seimo statuto 22 straipsnio trečiosios dalies santykis neatitinka Konstitucijos 62 straipsnio antrosios dalies ir 104 straipsnio ketvirtosios dalies santykio.Reikšminiai žodžiai: Imunitetas; Administracinio poveikio priemonės; Immunity; Administrative sanctions.

ENThis article examines immunity of certain subjects and measures of administrative effect that may violate their immunity. Measures of administrative effect cover restraint measures and preventive (precautionary) measures as well as administrative penalties which are not completely uniform in their potential (threat) to restrain freedom of persons who are subjected to such measures. Immunity is a procedural restraint measure or a special guarantee of personal freedom (or right to free movement) aimed at ensuring an uninterrupted implementation of authorities of politicians and judges and also a smooth functioning of the Seimas, Government, Constitutional Court and other courts. The article comes to a conclusion that Paragraph 89 of the Instruction approved by order of 1999 of the Police Commissar General of the Ministry of the Interior contradicts Articles 61(2) and 100 of the Constitution in that part which allows members of the Seimas and the Government to apply all measures of administrative effect under the general procedure without taking into consideration whether they may restrain politicians’ right to free movement. The author claims that with respect to administrative liability the legislator failed to provide a uniform definition of immunity of Seimas members and judges of the Constitutional Court which is the same under the Constitution. Hence Articles 8(2) and 8(3) of the Law on the Constitutional Court (as well the second paragraph of clause 90 of the Instruction which literally recites these articles) and Article 22(3) of the Seimas Statute contradicts Articles 62(2) and 104(4) of the Constitution.