LTLietuvos ūkio perėjimo į laisvosios rinkos ekonominę sistemą laikotarpiu išryškėjo nemažai spręstinų vadybos problemų. Dar neseniai klestėjęs Lietuvos jūrų žuvininkystės ūkis pastarojo dešimtmečio pirmoje pusėje ženkliai sumažino gamybos apimtis. Straipsnio tikslas – įvertinti Lietuvos jūrų žuvininkystės ūkio vadybos kultūros būklę. Lietuvos jūrų žuvininkystės ūkio įmonių būklę lemia dvi pagrindinės veiksnių grupės: išoriniai ir vidiniai veiksniai. Išoriniai veiksniai susiję su žuvų produktų judėjimo ciklo elementais. Vidiniai veiksniai tiesiogiai susiję su žvejybos ir žuvų perdirbimo įmonių veikla. Siekiant efektyviai spręsti Lietuvos jūrų žuvininkystės ūkio vadybos problemas, būtina atsižvelgti į pasaulio, Europos Sąjungos žuvininkystės vadybos patirtį, vadovautis žuvininkystės ekspertų nuomone bei pajūrio mokslininkų vykdomais moksliniais tyrimais. Lietuvos žuvininkystė yra: nacionalinė pagal kultūrinį reikšmingumą; regioninė pagal veiklos koncentraciją, kadangi apie 90 proc. žuvų sugauna pajūryje dislokuotos įmonės; tarpžinybinė pagal interesų sritis, nes vienija įvairialypę veiklą žuvų produktų judėjimo ciklo grandyse; tausojanti pagal natūralių gamtinių išteklių naudojimo pobūdį; socialiai orientuota, kadangi yra mažas pajamas gaunančių gyventojų pragyvenimo šaltinis; ekonomiškai tikslinga, nes nuolat didėja žuvų produktų paklausa ir išlieka nesunkiai pasiekiami žuvų ištekliai. Todėl augant žuvų produktų poreikiams tikslinga ir būtina tolydžiai plėtoti visą žuvininkystės veiklos kompleksą.Reikšminiai žodžiai: Darnus vystymasis; Jūrų ūkis; Jūrų žuvininkystė; Lietuvos jūrų žuvininkystės ūkis; Vadybos kultūra; Vertinimas; Evaluation; Lithuanian marine fishery economy; Management Culture; Mariculture; Marine fisheries; Sustainable development.
ENThis article evaluates marine fishery economy management culture in the Republic of Lithuania. Taking into account principles of sustainable development, strategic aims of national fishery economy management culture development have been provided. [text from author]