Lobizmo įtaka viešojo valdymo institucijoms
LTStraipsnyje nagrinėjamas lobizmas demokratinės valstybės politikoje. Aptariamas lobizmo apibrėžimas, istorinė kilmė ir tradicija. Lobizmas bendrąja prasme reiškia tam tikrų asmenų ar jų grupių daromą įtaką valstybės įstatymų leidžiamajai ar vykdomajai valdžioms, siekiant įgyvendinti savo arba užsakovo teisėtus interesus teisėtomis priemonėmis. Lobizmas – neatsiejama demokratinio proceso dalis. Pagrindinis Vakarų valstybių institucinis bruožas – įtraukti besidominčią visuomenę į įstatymų formavimo ir leidybos procesus. Svarbiausi lobizmo uždaviniai yra iškelti problemą, išanalizuoti teisinį jos reguliavimą, suformuluoti pasiūlymą, kaip ją spręsti tobulinant įstatymus ir užtikrinti, kad reikiami įstatymai būtų priimti. Tokiu atveju bet kuris pilietis gali tapti lobistu, nes bet kuriam piliečiui gali šauti į galvą patobulinti įstatymus. Lobizmu vadinami teisėti veiksmai, siekiant padaryti įtaka valdžios institutams ir įstatymams, atsižvelgiant į asmens ar jų grupės interesus. Lobistas yra asmuo, kuriam mokama už įstatymų leidžiamosios valdžios paveikimą. Daugumoje šalių, siekiant apsisaugoti nuo politinės korupcijos, lobizmas yra reglamentuotas ir nustatomos leistinos ribos.Daugelis didelių organizacijų ir politiškai suinteresuotų grupių, siekdamos savo legalių interesų, samdo lobistus. Įgyvendindamos savo veiklos tikslus, interesų grupės pasirenka tam tikrus „taikinius“. Jungtinių valstijų lobistai „atakuoja“ JAV Senatą, Jungtinių Valstijų Atstovų rūmus ir įstatymų leidėjus. Taip pat, jie gali atstovauti savo kliento arba įmonės interesus, bendradarbiaudami su federacinėmis, valstybinėmis ar vietinėmis valdžios įstaigomis arba teismais. Atskira lobizmo forma, slaptas lobizmas, veikia įstatymų leidėjus ir kitas institucijas netiesiogiai, bet keisdamas visuomenės nuomonę. Lietuva neturi patirties reguliuojant lobizmą, todėl susiduria su dideliais sunkumais bandant sukontroliuoti „nelegalų“ lobizmą. Lietuvoje yra tik keli legalūs lobistai, kurie nuolatos reiškia nepasitenkinimą dėl lobizmo įstatymų neužbaigtumo. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Demokratija; Demokratiniai procesai; Institucijos; Korupcija; Lobizmas; Viešas valdymas; Viešojo valdymo institucijos; Viešojo valdymo politika; Corruption; Democracy; Democratic processes; Institutions; Institutions of Public Management; Lobbyism; Public Management; State public policy.
ENArticle analyses the role of lobbyism in the State public policy. The definition, historical origin and tradition of lobbyism is discussed. Generally, lobbyism means the impact of persons or groups of persons on the legislative or institutions' executive trying to get legal interests using legal methods. Lobbyism is concurrent with democratic processes. The integration of organized interests into the formation and implementation of public policies is a core institutional trait of the Western countries. The main tasks of lobbyism are to raise the problem, analyse its legal regulation, settle suggestions how to deal the problem amending laws and assure that necessary laws will be enacted. In this case any citizen has a possibility to become a lobbyist because any citizen theoretically can decide to improve the law base. Lobbying is the practice of private advocacy with the goal of influencing a governing body in order to ensure that an individual's or organization's point of view is represented in the legislature. A lobbyist is a person who is paid to influence legislation. Lobbying in many countries is a regulated activity with limits placed on how it is conducted in an attempt to prevent political corruption.Most major corporations and political interest groups do hire lobbyists to promote their legitimate interests. Think tanks aim to lobby by means of regular releases of detailed reports and supporting research. Lobbyists in the United States target the United States Senate, the United States House of Representatives, and state legislatures. They may also represent their clients' or organizations' interests in dealings with federal, state, or local executive branch agencies or the courts. A separate form of lobbying, called outside lobbying, seeks to affect the legislature or other bodies indirectly through changing public opinion. Lithuania has no experience in lobbyism regulation and faces huge problems trying to control "illegal" lobbyism. There are only a few legal lobbyists in Lithuania, who always complain about incompletion of the law on lobbyism in Lithuania. [From the publication]
- Lobizmo reglamentavimas Lietuvoje ir EBPO standartai / Monika Ambrasaitė. Teisė. 2016, t. 101, p. 60-78.
- Naujoji Lietuvos lobizmo reglamentavimo ekstrateisinė koncepcija: pokyčiai ir gairės ateičiai / Monika Ambrasaitė. Politologija. 2015, Nr. 4 (80), p. 3-29.
