Kalbėjimo menas, arba trys recenzento teiginiai : recenzija

LTRecenzijoje aptariama Viktorijos Daujotytės studija „Kalba ir jos menas. Filologiniai tyrimai ir patyrimai“ Atsakymo į klausimą „kas yra kalba?“ nesuteikia skaitytojui ir fenomenologiškas Daujotytės mąstymas, jungiantis huserlišką meditaciją ir autentišką autorės kalbėjimą. Šioje sandūroje atsiranda pagrindinis humanitarinis veiksmas, susietas su būsena bei su fenomenologine nuostata: patirti tiriant, tirti patiriant. Kalboje ir jos mene dominuoja patyrimas, o ne tyrimas. Pratarmėje nėra monografijai būdingo mokslinio „aparato“ aiškinimo, netikėtai nurodomos knygos gimimo aplinkybės (menininkų rengimo programos), kalbama apie įsimąstymą į kalbą pačia kalba. Tėra užuominos, galimybės, euristinis rašymas, kitaip sakant, yra filologinis patyrimas, o ne tyrimas. Naujas yra daujotytiškas mąstymo ir mastinio derinys, kurį lemia mokslininkės kvalifikacija, rūpinimasis humanistika ir neabejotinai unikali patirtis. Pozicija, kad visa, kas kuriuo nors būdu yra, yra kalbos, kalboje, iš kalbos leidžia autorei į viską žvelgti per kalbos prizmę, tačiau žvelgiama per patirtį, įtraukiant į j ą pačią kalbą. Taip kalba virsta eseistiniu kalbėjimu, apimančiu kalbos ir tikrovės (I dalis), literatūros ir kalbos, kalbos ir literatūros (II dalis), kalbinės vaizduotės (III dalis) dalykus. Apie kiekvieną iš jų būtų galima parašyti monografiją, apmąstant ankstesnius tyrimus, aktualizuojant ar konstruojant teorines koncepcijas, suabejojant kalbos ir sąmonės vieniu. Autorė parodo daug lietuvių kalbos ir literatūros tyrinėjimo galimybių, aspektų, kurie gimė iš nuolatinio rašymo ir mąstymo patirčių.Reikšminiai žodžiai: Fenomenologija; Filologinis patyrimas; Kalbos filosofija; Literatūros fenomenologija; Patirtis; Tekstų interpretacija; Viktorija Daujotytė; „Kalba ir jos menas. Filologiniai tyrimai ir patyrimai“ (Vilnius, 2009); Experience; Phenomenology; Phenomenology in literature; Phililogical experience; Philosophy of language; Textual interpretation; Viktorija Daujotytė; „Kalba ir jos menas. Filologiniai tyrimai ir patyrimai“ (Vilnius, 2009).

ENThe review discusses the study “Kalba ir jos menas. Filologiniai tyrimai ir patyrimai” [Language and Its Art. Philological Research and Experience] by Viktorija Daujotytė. The reader is not provided with the answer to the question “What is language?” by the phenomenological thinking of Daujotytė, which combines Husserl’s meditation and the author’s authentic speech. This combination gives rise to the main humanitarian action related to the status and phenomenological attitude: to experience by investigating and to investigate by experiencing. Experience rather than investigation prevails in language and its art. The preface does not contain the explanation of a scientific “apparatus” typical of a monograph. There are only hints, opportunities, heuristic writing, i.e. philological experience rather than research. Daujotytė’s combination of thinking and the object of thinking, determined by her qualification as a scientist, is a novelty. The position that everything that exists in some way is related to language, in language, from language allows the author to see everything through the perspective of language; however, she sees everything through experience, including language into it. Thus language becomes an essay narrative which covers the issues of language and reality (Part 1), literature and language, language and literature (Part 2), linguistic imagination (Part 3). Each of them could be described in a separate monograph, reflecting upon previous research, making theoretical concepts relevant or construing them, doubting the unity of language and conscience. The author shows many opportunities and aspects of the investigation of the Lithuanian language and literature, which were born out of the experience of constant writing and thinking.