Kultūrinės įtakos pėdsakai Anykščių šilelyje

LTStraipsnyje ieškoma europietiškų literatūrinių krypčių įtakos Baranauskui ir jo poemai „Anykščių šilelis“ įrodymų. Poetinio įkvėpimo laikotarpiu, kuriam priklauso ir „Anykščių šilelis“, Baranauskui buvo 23-24 metai ir jis neturėjo jokio sistemingesnio poetinio išsilavinimo. Lietuvių literatūros mokslininkai nuolat bando surasti Baranauskui estetinių giminaičių Vakarų literatūroje, tačiau šios paieškos įprastai veda abstrakčių konstatacijų, o ne konkrečių įtakų keliu. „Anykščių šilelį“ galima būtų laikyti spontanišku poetinio talento, nepažeisto jokių kultūrinių įtakų, vaisiumi. Tačiau griežta poemos kompozicija bei sudėtinga meninio vaizdo struktūra verčia ieškoti įsisąmonintos kultūrinės tradicijos įtakos pėdsakų. Kai kurie dienoraščio įrašai ar lenkiškai rašyti eilėraščiai rodo, kad dvasinę savo patirtį Baranauskas linko įsprausti į sentimentalistines formas. Tarp Baranausko skaitinių galėjo pasitaikyti Oliverio Goldsmitho poema „Apleistas kaimas“ (1770) – vėlyvojo sentimentalizmo šedevras. Tai, kad poetas galėjo remtis poemos Žukovskio vertimu, rodo leksikos ar net sintaksės sutapimas. Tačiau kategoriškai pripažinti Goldsmitho poemos įtaką tik per Žukovskio vertimą nėra pakankamai duomenų. Retorine stilistika, deklaratyvia pasaulėjauta Baranauskas artimas Žukovskio vertimui, tačiau poemos komponavimu ir struktūra jis artimesnis tiesiogiai pačiam Goldsmithui. Išardydamas archetipinę sentimentalistinės pasaulėjautos struktūrą Goldsmitho pasaulėvoką Žukovskis išverčia į deklaratyvią didaktiką, o Baranausko poemoje išlieka daugiau sentimentalistinės pasaulėvokos elementų.Reikšminiai žodžiai: Antanas Baranauskas; Klasicizmas; Kultūrinė epocha; Oliveris Goldsmithas; Romantizmas; Sentimentalizmas; Vasilijus Žukovskis; Įtaka; Antanas Baranauskas; Classicism; Cultural epoch; Influence; Oliver Goldsmith; Romanticism; Sentimentalism; Vasilij Zhukovsky.

ENThe article is looking for proof that trends of the European literature had an influence on Antanas Baranauskas and his poem “Anykščių šilelis” [The Anykščiai Grove]. At the period of poetical inspiration during which “Anykščių šilelis” was written Baranauskas was 23 or 24 years old and didn’t have any academic literary education. Researchers of the Lithuanian literature are constantly looking for aesthetic relatives of Baranauskas in the Western literature but these searches usually end up with abstract statements and not any specific influences. “Anykščių šilelis” may be deemed a result of spontaneous poetic talent not polluted with any culture influences. Nevertheless, strict composition of the poem and sophisticated structure of the creative image suggests that there should be some traces of influence of conscious cultural tradition. Some diary notes or poems written in Polish indicate that Baranauskas had a tendency to fit his spiritual experience into sentimentalistic forms. It could be that poem “The Deserted Village” (1770) by Oliver Goldsmith which was a masterpiece of the late sentimentalism was among the reads of Baranauskas. Concurrence of lexis and even syntax indicate that Baranauskas could have referred to the translation of the poem by Vasilij Zhukovsky. Nevertheless, translation alone is not a sufficient proof of this influence. Rhetoric stylistics and declarative worldview of Baranauskas is close to Zhukovsky’s translation; the composition and structure of the poem, though, is closer to the original. By deconstructing the archetypical structure of sentimentalistic worldview Zhukovsky turns the worldview of Goldsmith into declarative didactics while Baranauskas’s poem keeps more elements of sentimentalism.