The Constitutional foundations of the financial system of the state of Lithuania

LTStraipsnyje analizuojama Lietuvos Respublikos finansų sistemos konstituciniai pagrindai. Konstitucinėje jurisprudencijoje yra nemažai dėmesio skirta biudžetinės sistemos klausimams, mokesčių problemoms aiškinti ir tirti. Pagrindinis šio straipsnio tikslas yra išanalizuoti atskirus Lietuvos finansų sistemos institutus taip, kaip jie atspindėti pagrindiniame šalies įstatyme – Konstitucijoje, ir kaip šios normos aiškinamos konstitucinėje doktrinoje. XI Konstitucijos skirsnyje „Finansai ir valstybės biudžetas“ yra įtvirtintos esminės Lietuvos Respublikos finansų sistemos nuostatos, susijusios su valstybės biudžetine sistema, atskiromis biudžeto pajamų rūšimis, biudžeto procesu, Lietuvos banko, kaip pagrindinės šalies finansų institucijos, statusu, valstybine paskola bei valstybės turtu. Lietuvos, kaip ir daugelio kitų šalių, finansų sistemą sudaro visuma finansinių grandžių, kurių paskirtis aprūpinti valstybę piniginėmis lėšomis, būtinomis jai vykdant ekonomines, socialines ir politines funkcijas. Pagrindinės finansinės grandys yra Centrinis bankas, Finansų ministerija ir kitos valstybės finansinės institucijos. Piniginės lėšos, cirkuliuojančios valstybės finansų sistemoje, vadinamos viešaisiais finansais. Tai valstybės ir savivaldybių biudžetai, nebiudžetiniai fondai, valstybinis kreditas, valstybinių įmonių finansai, struktūrinių fondų lėšos. Pasakytina, kad nors pagrindinės tiriamos nuostatos įtvirtintos XI Konstitucijos skirsnyje „Finansai ir valstybės biudžetas“, straipsnyje neapsiribojama vien jų analize, taip pat kompleksiškai tiriamos ir kitos, su minėtomis nuostatomis susijusios normos ir jų aiškinimas konstitucinėje jurisprudencijoje. Straipsnio pabaigoje prieinama prie išvadų, jog, pirma, šiandien yra pagrindas manyti, kad tiek Konstitucija, tiek konstitucinė doktrina bei konstitucinė jurisprul.Straipsnio pabaigoje prieinama prie išvadų, jog, pirma, šiandien yra pagrindas manyti, kad tiek Konstitucija, tiek konstitucinė doktrina bei konstitucinė jurisprudencija sukuria tinkamas teisines prielaidas nuosekliam ir išsamiam Lietuvos finansų sistemos teisiniam reguliavimui sukurti. Antra, konstitucinis biudžeto teisės ir biudžeto proceso reglamentavimas ir atitinkamai konstitucinė jurisprudencija formuoja darnią teisinio reguliavimo sistemą, kuri įgyvendinta per atitinkamai Seimo statuto, Biudžeto sandaros įstatymo ir kitų pagrindinių įstatymų nuostatas. Trečia, mokesčių konstitucinės teisinės nuostatos buvo nevienareikšmiai išaiškintos konstitucinėje jurisprudencijoje, tačiau per bemaž dvidešimt metų Konstitucinio Teismo išgryninti konstituciniai mokesčių teisės pagrindai užtikrina mokesčių mokėtojams aktualaus mokesčių aiškumo principo įgyvendinimą. Ketvirta, apibendrinus Konstitucijos, konstitucinės jurisprudencijos bei kitų įstatymų nuostatas galima teigti, kad Valstybės kontrolė yra savarankiška, aukščiausią galią valstybėje turinti viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimą kontroliuojanti institucija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Finansinė sistema; Finansų sistema; Konstituciniai biudžeto pagrindai; Konstituciniai finansų pagrindai; Konstituciniai mokesčių pagrindai; Konstitucinė doktrina; Konstitucinė jurisprudencija; Mokesčiai; Mokesčių sistema; Valstybės biudžetas; Constitutional doctrine; Constitutional foundations of budget; Constitutional foundations of finances; Constitutional foundations of taxes; Constitutional jurisprudence; Financial system; State budget; Tax system; Taxes.

ENThe paper focuses on the constitutional foundations of the finance system of the Republic of Lithuania. Constitutional jurisprudence pays due respect to the issues of budget system, and to interpret and analyse tax problems. The main purpose of this paper is to analyse separate institutes of the financial system of Lithuania, reflected in the main law of the country – the Constitution, and how these norms are interpreted in the constitutional doctrine. Notably, although the main analysed provisions are entrenched in the Chapter XI "Finances and state budget", the paper is not restricted only on the analysis of these norms, but also provides a complex analysis of other connected norms and their interpretation in the constitutional jurisprudence. [From the publication]