LTAtkuriant XX a. pradžioje nepriklausomą Lietuvos valstybę, pasikliauta jos teritorijoje iki Pirmojo pasaulinio karo galiojusios svetimos – pirmiausia Rusijos imperijos – teisės laikina recepcija, nelauktai atvėrusia kelią ir savo istorinės teisės reliktams grįžti. Svarbiausiais kanalais, kuriais Lietuvos istorinės teisės normos gausiai įsiliejo į rusų teisę, buvo Lietuvos Statuto normų recepcija 1679 metų Soboro teisyne, kurių dalis iš jo vėliau perkelta į Rusijos imperijos įstatymų sąvadą; iš Lietuvos Statuto normų dėl istorinių aplinkybių susiformavo teisinės išimtys, galiojusios tik Kairiakrantėje Ukrainoje; kai kuriomis Lietuvos Statuto normomis tiesiog kiek pasinaudota rusų teisės atnaujinimo ir patobulinimo tikslu. Dėl rusų teisės recepcijos modernios Lietuvos valstybės teisė tapo susieta su istorine LDK teise. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisė; Lietuvos Statutai; Lietuvos teisė; Modernioji Lietuvos teisė; Rusijos imperijos teisė; Rusijos teisė; Teisės perimamumas; Law of the Grand Duchy of Lithuania; Legal reception; Lithuanian Law; Lithuanian Statutes; Modern Lithuanian law; Russian Law; Russian imperial law.
ENUpon reinstitution of the Lithuanian state in the beginning of the twentieth century, some people reflected back to the times where Lithuanian law had European significance. However, it was concluded that the latter would not satisfy the needs of a modern state. The change in times made the continuation of the legal tradition impossible. Yet it was also impossible to put faith into fast creation of the essentially new Lithuanian legal system. Therefore, it was decided to accept a foreign system that was in place before the First World War – that of the Russian Empire. The law of the Lithuanian Grand Duchy (LGD) had an impact on the Russian law during the course of history. The most important channel was the reception of the Lithuanian Statute into the Sobor Code of 1679, which later resulted in the codex of the Russian Empire. The latter was also supplemented by the norms from the Lithuanian Statute relating to some exceptions in various regions covered. Some norms were imported purely for the purpose of renewal of the Russian legislation. The reception of the Russian law in the independent Lithuanian state meant that together with it Lithuania had accepted historical norms from the Lithuanian Statute. In that manner, the modern Lithuanian law was related to the historical law of the LGD. [From the publication]