Lietuvos bažnytinė muzika XVII a. pirmojoje pusėje: tarp tradicijų ir naujovių

LTXVI a. Vakarų Europoje prasidėję konfesiniai judėjimai ryškiai atsispindėjo ir Lietuvos bažnytinėje muzikoje. Reformacija nulėmė protestantiškosios muzikos paplitimą ir gyvybingumą. XVI a. Vilnius buvo stipriausias vokalinės polifonijos kūrybos centras. Reformacinis judėjimas paskatino natų leidybą Lietuvoje, tačiau prasidėjusi kontrreformacija pakeitė bažnytinės muzikos padėtį. Konfesiniai nesutarimai labai susilpnino katalikiško meno galias Lietuvoje. Vis dėlto jau XVII a. pradžioje pastebimas akivaizdus prarastų pozicijų susigrąžinimas ir esminiai pokyčiai, perimant bei pritaikant iš Vakarų Europos sklindančias muzikinės kultūros naujoves. Šio straipsnio tikslas – remiantis neseniai surastais notografiniais šaltiniais, naujai publikuotais XVII a. muzikos traktatais ir daugelio autorių darbais į pasirinkto laikotarpio Lietuvos bažnytinę muziką pažvelgti nauju aspektu: siekiama atskleisti tas priežastis ir kultūrinio gyvenimo sąlygas, kurios turėjo įtakos esminiams to laikotarpio muzikos teorijos bei estetikos pokyčiams, parodyti, kas ir kaip amžių lūžyje pasiekė Lietuvą iš tuo metu Vakarų Europos didžiųjų centrų gyvavusių bažnytinės muzikos įvairovių, taip pat, kaip Lietuvos muzikinėje dirvoje prigijo nauji muzikinės stilistikos bruožai. Straipsnyje parodomos vidinės ir išorinės priežastys, nulėmusios naujų kompozicinės technikos priemonių įsigalėjimą ar tik dalinį jų naudojimą Lietuvoje. Taip pat aptariami kai kurie diskutuotini, su muzikine kūryba susiję, klausimai, išsakomi argumentai, kodėl reikia tikslinti kai kuriuos jėzuitams priskiriamų kūrinių autorystės faktus.Reikšminiai žodžiai: Bažnytinė muzika; Grigališkasis choralas; Kompozicinė technika; Kūriniai vargonams; Kūryba; 17 amžius; 17 amžius; Argan works; Catholic music; Church music; Gregorian chant; Lithuania; Organ works; XVIIth; XVIIth century.

ENThe article discusses the peculiarities of Catholic Church music in Lithuania in the period of first half of XVII th century. The aim of the article is to describe the development of Christian music as it adapted to local Lithuanian conditions, altered the old and developed new traditions as stylistic features. After the establishment of Jesuits in Lithuania, Catholic music effected a change in her relations with other nations. Poland lost its role as a mediator because musical innovations started reaching Lithuania directly from the largest cultural centres of Europe, particulary Rome. At the beginning of the XVII th century the role of music was still being determined, in part, according to the old, or prima practica system. An important influence on the Church music was made by Marco Scacchi - Chapel Royal master, composer and theoretican to the kings of Poland - Lithuanian Commonwealth. The author examines the development of Lithuanian organ music in the XVIIth century, foreign influences, the repertoire, as well as the style and composition techniques employed by organists in the works comprising the Sapiegos and Kražiai manuscripts. The article also discusses peaces of music created by members of the Jesuit order. The evaluation of the Jesuit context lets us make a hypothesis that the pieces are not original and it is necessary to re-examine the Jesuit authorship of musical works. [text from author]